![]() | Šiandien prisijungusių | 89 |
![]() | Vakar prisijungusių | 97 |
![]() | Iš viso apsilankė | 776792 |
2019 m. kovo 26 d.
Seimo kontrolierei Mildai Vainiutei atlikus tyrimą Vilniaus rajono savivaldybė Bukiškio kaime praplatino bei įrengė naują asfaltbetonio dangą Sodų, Liepų, Bičiulių gatvėse, šaligatvius, tris greičio ribojimo kalnelius Bičiulių ir Liepų gatvėse bei kelio ženklus pagal eismo saugumo audito studiją.
Susirūpinusi eismo saugumu Bukiškio kaime, kadangi buvo atsisakoma padėti užtikrinti jame saugesnį vaikų, mokyklinukų bei kitų pėsčiųjų judėjimą, įrengiant kelio ženklus, greitį mažinančias priemones, Seimo kontrolierė pradėjo tyrimą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad gyventojai ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, tačiau nei savivaldybė, nei Avižienių seniūnas nepateikė aiškaus ir motyvuoto atsakymo, kodėl yra atsisakoma įrengti saugumo organizavimo priemones. Gavusi kitą gyventojų prašymą dėl greičio ribojimo Bukiškio kaimo gatvėse ir keliuose, savivaldybė netikrino automobilių srautų, neatliko kelių ir gatvių saugumo patikrinimo, nes tai, jos atstovų nuomone, „nėra privaloma“ bei nesiėmė jokių saugumo priemonių dėl dažno greičio viršijimo Bukiškyje, motyvuodama tuo, kad „pranešimas nėra perduotas policijai ir nėra aišku, kaip gyventojai užfiksavo greitį“. Savivaldybė gyventojams nepaaiškino, kodėl jų įvardijami kompleksiniai eismo saugumo klausimai nėra nagrinėjami, taip pat nebuvo atsakyta, kodėl tamsiuoju paros metu gatvėse nėra apšvietimo arba jis nepakankamas.
„Įgyvendindama vietos savivaldos veiklos skaidrumo bei viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę ir kitų principų reikalavimus, savivaldybė turėjo sudaryti galimybę Bukiškio gyventojams gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie eismo saugumo situaciją Bukiškyje: organizuoti susitikimą su gyventojais šiems klausimams aptarti, suteikti išsamią informaciją apie savivaldybės priimtus sprendimus, ateities planus“, – pažymi Seimo kontrolierė.
2019 m. kovo 25 d.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė ėmėsi tirti Šiaulių miesto gyventojos skundo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, neužtikrinant teisės į sveiką aplinką, kurioje geležinkelio triukšmas neviršytų teisės aktuose nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Įvertinus problemos aktualumą ne tik Pareiškėjai, bet ir kitiems asmenims, buvo siekiama įvertinti problemą įvairiais aspektais, kartu ir esamą teisinį reglamentavimą. Atlikus tyrimą Seimo kontrolierė pateikė rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijai.
Įvertinusi skundo tyrimo metu surinktus duomenis, Seimo kontrolierė pažymėjo, kad, nepaisant to, jog skundo tyrimo metu, Savivaldybės administracija kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ėmėsi veiksmų Šiaulių miesto gyventojų keliamai problemai spręsti: buvo inicijuotas projektas, kurio metu suplanuota įrengti triukšmo mažinimo užtvaras bei priimti šiam projektui įgyvendinti būtini Savivaldybės tarybos sprendimai, Šiaulių miesto gyventojų problema dėl geležinkelio triukšmo ilgą laiką nebuvo sprendžiama iš esmės.
2019 m. kovo 14 d.
Seimo kontrolierius suabejojo, ar teisinga praktika, kai bausmę atliekantiems asmenims keli paskatinimai už motyvuotą elgesį yra paverčiami vienu arba nuteistieji apskritai skatinami tik už žygdarbiams prilygstančius poelgius, o trijų mėnesių laikotarpiu turi teisę gauti tik vieną paskatinimą. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas ne kartą savo praktikoje atkreipė dėmesį, kad pastebėtos ir įvertintos nuteistojo pastangos skatina jo motyvaciją ir norą keistis, todėl skatinimas yra vertinimas kaip svarbi nuteistųjų resocializacijos priemonė. Seimo kontrolierius Kalėjimų departamentui rekomendavo nedelsiant modifikuoti nustatytą paskatinimų skyrimo teisinį reguliavimą.
Atlikęs tyrimą dėl Marijampolės pataisos namuose nuteistiesiems skiriamų paskatinimų taikymo tvarkos, Seimo kontrolierius išsiaiškino, kad ji galimai prieštarauja ne tik Bausmių vykdymo kodekse numatytiems bausmių vykdymo tikslams, bet ir iš esmės neigia faktiškai kalinčio nuteistojo resocializacijos procesus. Pataisos priemonės nuteistiesiems turi būti taikomos individualiai atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, todėl bausmę atliekantys asmenys gali netekti motyvacijos keisti savo kasdienį elgesį, kuris galimai bus vertinamas ne dažniau kaip kartą per tris mėnesius.Seimo kontrolierius A. Normantas konstatavo, kad ydinga praktika iš esmės nukreipta nuteistuosius bausti, bet ne skatinti juos už gerą elgesį.