|
|
Nemokamas Seimo kontrolierių įstaigos telefonas 8 800 22100 |
|
 | Šiandien prisijungusių | 70 |
 | Vakar prisijungusių | 98 |
 | Iš viso apsilankė | 812541 |
Naujienos
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė pateikė rekomendacijas Kauno miesto savivaldybės administracijai laikytis atsakingo valdymo, gero administravimo, proporcingumo principų
2020 balandžio 1 d.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė, atlikusi pareiškėjo skundo tyrimą, konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnai pažeidė Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtintas nuostatas, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, proporcingumo, gero administravimo, atsakingo valdymo principus.
Kauno miesto savivaldybės pareigūnai 2019 m. spalio 9 d. atlikę pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos vietoje patikrinimą, neaptiko jokių Reklamos įstatyme įtvirtintų nuostatų pažeidimų ir jiems nekilo abejonių dėl galimai daromo pažeidimo. Nepaisant to, pareigūnai įteikė pareiškėjui įspėjimą – dokumentą, kuris pagal savo turinį ir teisinę reikšmę laikytinas nuobauda dėl nedidelio pavojingumo ir trumpos trukmės pažeidimo.
Kauno miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad įspėjimas buvo įteiktas, norint pareiškėjui pateikti kontaktinę informaciją, kuri jam gali būti aktuali ateityje tuo atveju, jeigu pareiškėjas nuspręstų įsirengti išorinę reklamą ir (arba) gauti informaciją dėl skleidžiamos reklamos iš pastato vidinės pusės teisėtumo.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas − pataisos įstaigos ir pareigūnai turi užtikrinti ne vien tik nuteistojo sveikatos ir gyvybės, bet ir asmens turto apsaugą
2020 m. vasario 5 d.
Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų, konstatavo, kad pareigūnai, nesudarydami sąlygų pareiškėjui pačiam susirinkti savo daiktų, perkeliant jį į kitas patalpas, neužtikrino tinkamos pareiškėjo asmeninių daiktų apsaugos. Tai, kad pareiškėjo daiktus surinko kiti nuteistieji, sudarė prielaidas reikšti pretenzijas dėl asmeninių daiktų dingimo.
Tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai bei galiojantys teisės aktai įpareigoja valstybę užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir gynimą. Tai reiškia, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi užtikrinti ne vien tik nuteistojo sveikatos ir gyvybės, bet ir asmens turto apsaugą.
Europos kalėjimų taisyklėse, kuriose apibrėžti žmogaus teisių apsaugos standartai, nustatyta: jei kaliniui leidžiama turėti savo nuosavybę su savimi, pataisos įstaigų vadovybė turi imtis priemonių jai apsaugoti. Tai reiškia, kad pataisos įstaiga turi pozityvią pareigą stengtis, kad nuteistojo daiktai visuomet būtų prižiūrimi, t. y. kai nuteistasis neturi galimybės pasirūpinti savo daiktais pats, kaip jų savininkas, asmeninių daiktų saugumą turi užtikrinti pataisos įstaigos administracija.
Svarbu pažymėti, kad nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra detaliai reglamentuotas asmens daiktų surinkimas, perkeliant nuteistąjį iš vienos kalinimo vietos (patalpos) į kitą.
Po Seimo kontrolierės pateiktų rekomendacijų Vilniaus gatvė Vilniaus mieste bus saugesnė ir pėstiesiems, ir dviratininkams
2020 kovo 2 d.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Milda Vainiutė atliko Vilniaus miesto gyventojo skundo tyrimą dėl saugaus eismo neužtikrinimo Vilniaus gatvėje. Nerimą kėlė tyrimo metu iš policijos gauta informacija, kad šioje gatvėje nuo 2018-01-01 iki 2019-09-05 įregistruoti 6 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo pėstieji ir dviratininkai.
Seimo kontrolierė nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai neperdavė pareiškėjo prašymo pagal kompetenciją nagrinėti Savivaldybės Eismo saugumo komisijai (Komisijai) ir konstatavo, kad Susisiekimo dviračiais komandos sukūrimas savivaldybėje nepanaikina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatytos Komisijos kompetencijos eismo saugumo klausimais.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė šio tyrimo metu nepateikė paaiškinimų, kokios konkrečios papildomos eismo saugumo priemonės pritaikytos dviračių vairuotojų eismui Vilniaus gatvėje, tuo labiau – bendram dviračių ir pėsčiųjų eismui šioje gatvėje, nepateikė pareiškėjui galutinio atsakymo-informacijos, kokių konkrečių eismo saugumo užtikrinimo Vilniaus gatvėje priemonių buvo imtasi, o jeigu nesiimta – kodėl.