Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių33
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių97
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė790587

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ PRAVIENIŠKIŲ PATAISOS NAMUS-ATVIRĄJĄ KOLONIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą (skundo papildymo raštas gautas 2019-02-04) (toliau kartu vadinama – Skundas) dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau vadinama ir – Pravieniškių PN-AK arba Įstaiga) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai nesuteikus teisės pasinaudoti telefonu bei neišduodant radijo imtuvo.

2. Skunde nurodoma:
2.1. „2019-01-09 kreipiausi į Pravieniškių PN-AK direktorių prašydamas suteikti papildomą skambutį dėl moralių priežasčių, t. y. [...] reikėjo paskambinti ir išsiaiškinti adresą, kuriuo reikėtų išsiųsti sutartį“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „Direktorius atsisakė man suteikti papildomą skambutį, tačiau nepateikė atsakymo su informacija dėl kokių priežasčių man teisiniu pagrindu buvo uždrausta paskambinti svarbiai informacijai gauti [...]. Tokiu elgesiu pareigūnai man nenurodė informacijos dėl apskundimo tvarkos, bei nesuteikė reikalingos informacijos“;
2.3. „2019-01-02 ir 2018-12-30 kreipiausi į įstaigą, kad man į kamerą išduotų radijo imtuvą [...], tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, tačiau pareigūnai nepateikė man atsakymo, kokiu teisiniu pagrindu buvo atsisakyta mane aprūpinti radijo imtuvu.“

3. Pareiškėjas prašo išsiaiškinti Skunde išdėstytas aplinkybes.


TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2019-01-24 raštu Nr. 4D-2019/1-97/3D-225 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2019-02-14 buvo gautas Įstaigos paaiškinimas dėl Pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Iš gautų dokumentų ir jų priedų nustatyta toliau nurodoma informacija:
4.1. Pareiškėjas (citatose vadinama – nuteistasis) „[...] yra charakterizuojamas neigiamai, už režimo reikalavimų nesilaikymą yra eilę kartų baustas drausmine tvarka, šiuo metu turi 109 galiojančias nuobaudas, paskirtą nuobaudą atlieka Kamerų tipo patalpose, sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja nustatytą tvarką. [...] Nuteistasis [...] 2019 m. sausio 14 d. raštu kreipėsi į Įstaigos direktorių su prašymu Nr. 72(3-4)82, suteikti papildomą skambutį. Prašyme nurodo, kad gavo laišką, kuriame yra civilinės santuokos nutraukimo sutartis ir jis neturi advokato sudariusio sutartį adreso, kuris jam yra reikalingas, taip pat nėra paaiškinimų ką sutartyje yra reikalinga užpildyti.
Išnagrinėjusi nuteistojo prašymą Įstaigos administracija nusprendė nuteistajam [...] papildomo skambučio nesuteikti, kadangi, nuteistasis nustatyta tvarka nenurodė kam konkrečiai, kada ir kokiu telefono numeriu skambintų, taip pat nenurodė, kuo jo prašyme minėtos aplinkybės yra itin svarbios ir skubios, kad negalėtų būti išspręstos suėjus pagal teisės aktus jam priklausančio skambučio terminui. [...] Telefono skambučių kiekius nuteistiesiems, pagal jų elgesį ir šio elgesio įtakotą priklausymą konkrečiai grupei, nustato įstatymas. Taip įstatymų leidėjas įgyvendina progresyvaus bausmės atlikimo principą. Todėl šių skambučių skaičiaus didinimo diskrecija taikoma įstaigos vadovybės sprendimu turėtų būti išimtinio pobūdžio, itin argumentuota ir pagrįsta, taip pat įvertinant ir nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu aspektą. Nuteistasis turi visas galimybes elgtis tinkamai, būti priskirtas lengvajai grupei ir turėti beveik neribojamą telefono skambučių skaičių. Tuo tarpu minėtas nuteistasis sistemingai pažeidinėja įstaigoje nustatytą tvarką ir yra 109 kartus baustas drausmine tvarka. Todėl Įstaigos direktoriaus pavaduotojas savo vizoje motyvuotai nurodė, jog nuteistojo prašymas netenkintinas, kad jo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės svarbos būtinybės, o jo elgesys netinkamas. Su sprendimu, kaip nustatyta teisės aktuose, nuteistasis [...] buvo supažindintas pasirašytinai.“
4.2. „Nuteistasis [...] 2018 m. gruodžio 30 d. su prašymu Nr. 72(5) 1354 ir 2019 m. sausio 2 d. su prašymu Nr. 72(9-10)25 kreipėsi į Įstaigos direktorių dėl radijo imtuvo išdavimo.
Vadovaujantis BVK (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas) 96 straipsniu nurodoma, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Atsižvelgiant į aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, nuteistajam [...] radijo imtuvas išduotas nebuvo.“


Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama ir – BVK):
102 straipsnis. Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu
„1. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.
2. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.
[...].“

6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kodekso (toliau vadinama ir – VAĮ):
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; [...] 11) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius“;
8 straipsnis. Individualaus administracinio sprendimo reikalavimai
„1. Individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
2. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka“;
34 straipsnis Administracinės procedūros sprendimo priėmimas – „1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, [...] raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.“

7. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės):
35 punktas – „Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į jo turinį: [...] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; [...]“;
38 punktas – „Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama – LVAT) 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-2876/2011, nurodė:
„Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai [...].“

9. LVAT 2012 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. A-822-3206-12, priimtame administracinėje byloje Nr. A-822-3206-12, konstatavo:
„Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos (pagal Statuto 2 straipsnio 1 dalį pataisos namai yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Panevėžio pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).“


Tyrimo išvados

10. Skunde Pareiškėjas rašo, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai nesuteikė teisės į papildomą skambutį, nors jis nurodė svarbias priežastis, be to, neišdavė jam radijo imtuvo. Pareigūnai nepateikė Pareiškėjui atsakymų, kodėl nebuvo tenkinti jo prašymai.

11. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymais: 2019 m. sausio 14 d., prašydamas suteikti jam papildomą skambutį, 2018 m. gruodžio 30 bei 2019 sausio 2 dienomis – išduoti radijo imtuvą.

12. BVK 102 straipsnyje numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti vieną kartą papildomai paskambinti telefonu, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių aplinkybių. Dėl to, ar suteikti nuteistajam papildomo skambučio teisę, sprendžia pataisos namų administracija. Papildomas skambučio suteikimas – įstaigos vadovo diskrecija. Šiuo atveju Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas, įvertinęs tai, kad prašant papildomo skambučio nurodytos aplinkybės nėra itin svarbios ir skubios, bei atsižvelgęs į nuteistojo elgesį, nusprendė papildomo skambučio teisės Pareiškėjui nesuteikti.
Pravieniškių PN-AK administracija, reaguodama į Pareiškėjo prašymą, neišdavė Pareiškėjui radijo imtuvo, nes, vadovaujantis BVK 96 straipsniu, nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Kadangi Pareiškėjas šiuo metu atlieka bausmę kamerų tipo patalpose, radijo imtuvas jam nebuvo skirtas.
Pravieniškių PN-AK pareigūnai vizoje ant Pareiškėjo prašymo dėl papildomo skambučio suteikimo nurodė, kad prašymas netenkinamas, kad Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra „išskirtinės svarbos būtinybės“, o jo elgesys – netinkamas; tačiau atsakymo į raštu jo 2019 m. sausio 14 d. prašymą nepateikė. 2019 m. sausio 15 d. prašyme Pravieniškių PN-AK direktorius įrašė: netenkinti šio prašymo. 2018 m. gruodžio 30 ir 2019 m. sausio 2 dienomis pateiktuose Pareiškėjo prašymuose dėl radijo imtuvo išdavimo Pravieniškių PN-AK direktorius (vizoje) nurodė, kad prašymai netenkinami, nes nenumato teisės aktai; tačiau atsakymo raštu į Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 30 ir 2019 m. sausio 2 dienų prašymus nepateikė.

13. Nagrinėdamas pareiškėjų skundus, Pravieniškių PN-AK, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, ir objektyvumo principo, kuris reiškia, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (šios pažymos 6, 9 punktai). Pažymėtina, kad LVAT, atskleisdamas objektyvumo principo turinį, 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje daro išvadą, jog laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai (šios pažymos 9 punktas). Viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju – Pravieniškių PN-AK) pareiga pagrįsti savo sprendimus, ypač tuos, kuriais yra atsisakoma tenkinti asmenų prašymus, yra įtvirtinta ir Taisyklėse (šios pažymos 8 punktas).

14. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad į Pareiškėjo kreipimusis raštu nebuvo atsakyta,
t. y., nebuvo raštu paaiškinta, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas jo prašymų netenkinti, nors, kaip minėta, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką (šios pažymos 5–9 punktai), viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Pravieniškių PN-AK), priimdamas sprendimą atsisakyti tenkinti besikreipiančiojo (šiuo atveju – Pareiškėjo) prašymą, privalo nurodyti tokio sprendimo priežastis, apskundimo tvarką, ir terminus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nu¬stato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo su¬bjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šal¬tinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pava-dinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo spren¬dimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą. Apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nenurodymas (neišaiškinimas) gali būti laikomas priežastimi, objekty¬viai sukliudžiusiai pareiškėjui kreiptis į teismą laiku. Aplinkybė, kad pareiškėjas ne pirmą kartą atlieka bausmę, negali būti traktuojama taip, kad tokiam asmeniui jo teises, kurias numato įstatymai, galima aiškinti tik formaliai nurodant įstatymo normą.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas dėl Pravieniškių
PN-AK pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikus atsakymų į Pareiškėjo prašymus, yra pagrįstas.
Pravieniškių PN-AK direktoriui Dainiui Sušinskui rekomenduotina pateikti motyvuotus atsakymus į neatsakytus Pareiškėjo prašymus bei imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams pateikiami atsakymai, kuriais nėra tenkinami prašymai, būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir pateikiami Taisyklių nustatyta tvarka, kartu nurodant jų apskundimo tvarką.


SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikus atsakymų į jo prašymus, pripažinti pagrįstu.


SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui Dainiui Sušinskui rekomenduoja:
18.1. pateikti atsakymus į neatsakytus Pareiškėjo 2019 m. sausio 14, 2018 m. gruodžio 30 bei 2019 m. sausio 2 dienų kreipimusis (apie tai informuoti Seimo kontrolierių);
18.2. imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams pateikiami atsakymai, ypač tie, kuriais yra atsisakoma tenkinti pareiškėjų prašymus, būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kartu nurodant jų apskundimo tvarką.

19. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2019/1-97
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį