Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių13
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių95
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė801233

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBĖS ĮMONĘ REGISTRŲ CENTRĄ


SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas), <...> namo (toliau vadinama – Namas) gyventojo, skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl teisinio reguliavimo galimo netobulumo ir VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmų, nesprendžiant klausimų, susijusių su statinių, butų patikslintų kadastro duomenų (po atlikto atnaujinimo (modernizavimo) (toliau vadinama – duomenys) registravimu nekilnojamojo turto registre.

2. Skunde nurodoma:
2.1. „Remiantis Aplinkosaugos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, šalyje atnaujinta virš 2 tūkst. daugiabučių namų, į kuriuos jau investuota virš 530 mln. eurų, bet Valstybės kadastro registre tik maža dalis šių darbų yra įregistruota, t. y. nepadaryti įrašai renovuotų namų kadastrinėse bylose apie atliktą renovaciją. Kiekviename name yra kelios dešimtys butų, todėl nesunkiai galima suskaičiuoti, kad šalyje šimtai tūkstančių butų, kurių savininkai negali atnaujinti savo butų kadastrinių duomenų registre dėl to, kad neatnaujintos jų namų kadastrinės bylos“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą statytojas (rangovinė organizacija), atlikusi daugiabučio namo renovaciją, kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl statybos užbaigimo akto, nepateikdama jai atnaujintos daugiabučio namo kadastrinės bylos. Tai leidžia Statybos techninis reglamentas (STR) 1.05.01:2017 „Statybos užbaigimas“, str. 61.6 statinio (-ių) kadastro duomenų byla (-os); jų pateikti neprivaloma atnaujinant (modernizuojant) pastatus.“
2.3. „Renovuoto namo buto savininkas, norintis įteisinti pasikeitusią būsto kokybę, t. y. pakeisti kadastrinius duomenis, turi parengti naują savo buto kadastrinę bylą (projektą) ir kreiptis į VĮ Registrų centras. Vadovaudamasis Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 24 p. „atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą bei Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 16 str. 4 d. Kai statinys yra padalytas į patalpas, kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie statinį ir apie jo sudėtines dalis – patalpas.“ Registrų centras reikalauja atnaujinti daugiabučio namo kadastrinę bylą.“
2.4. „[...] statytojams (rangovams) 2016 metais buvo padarytas palengvinimas, jie atleisti nuo prievolės, baigus namo renovaciją, sutvarkyti jo kadastrinę bylą. Tuo tarpu daugiabučių namų butų savininkai pateko į sudėtingą situaciją, nes be namo kadastrinės bylos atnaujinimo jie negali susitvarkyti savo butų kadastrinių bylų. Tuo klausimu kreipiausi į Administracinį teismą.
Teismas sprendimu išaiškino, kad daugiabučio namo butų savininkai turi parengti naują namo kadastrinę bylą.“
2.5. „Mūsų daugiabučio namo administratorius UAB „A“ (A) [Administratorius] užsakė ir Registrų centro matininkė parengė naują namo kadastrinę bylą. Tačiau mūsų problemos ties tuo nesibaigė. Registrų centras neregistruoja ir atnaujintos namo kadastrinės bylos, motyvuodamas savo sprendimą tuo, kad statybos užbaigimo akte nurodytos nekilnojamojo daikto rodiklių reikšmės tik pagal statinio pirminį projektą, tačiau faktiniai pastato duomenys po renovacijos nenurodyti. Rangovas šiuo atveju buvo atleistas nuo prievolės statybos užbaigimo akte nurodyti faktinius pastato duomenis.“
2.6. „Žodžiu Registrų centro darbuotoja paaiškino, kad, norint išspręsti šią problemą, reikia kreiptis į Statybos inspekciją su prašymu atlikti namo renovacijos darbų užbaigimo akto duomenų patikslinimus, nurodant faktinius duomenis iš naujos kadastrinės bylos. Administratorius kreipėsi į Statybos inspekciją. [...]. Tačiau iš Statybos inspekcijos Administratorius gavo neigiamą atsakymą. Po šio atsakymo akivaizdu, kad valdininkų nenoras spręsti problemą iš esmės stato renovuotų butų savininkus į beviltišką padėtį.“
2.7. „Siūlomi sprendimų variantai: teisės aktais įpareigoti būstą administruojančias bendroves daugiabučių namų renovavimo sutartyse numatyti prievolę statytojui (rangovui) atnaujinti namo kadastrinę bylą; atšaukti 2016-02-24 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. Dl-140, kuris pakeitė tuo metu galiojusį Statybos techninį reglamentą (STR) 1.11.01:2010 ir leido statytojui po atliktos pastato renovacijos nekeisti jo kadastrinių duomenų, t. y. nerengti kadastrinės bylos atnaujinimo. Vėliau ši nuostata buvo perkelta ir į dabar galiojantį naująjį STR 1.05.01:2017 „Statybos užbaigimas“. Daugiabučiams namams, kurie jau renovuoti, galimi problemos sprendimo variantai: įgalioti Statybos inspekciją atlikti statybos darbų užbaigimo aktų duomenų patikslinimus pagal parengtas naujas namo kadastrines bylas; įgalioti Registrų centrą registruoti naujas renovuotų namų kadastrines bylas, neatsižvelgiant į statybos darbų užbaigimo akte esančius pastato duomenis.“

3. Pareiškėjas prašo: „pasirūpinkite žmonėmis, kurie jau renovavo namus ar dar renovuos ateityje.“

4. Iš prie Skundo pridėtų dokumentų nustatyta toliau pateikiama informacija:
4.1. Administratorius 2019-01-23 prašymu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau vadinama – Inspekcija):
„2017 m. buvo užbaigtas Namo modernizavimas. Po Akto [statybos užbaigimo aktas] išdavimo pareiškėjas Namo gyventojų sutikimu [...] užsakė Namo kadastrinius matavimus ir šių matavimų pagrindu buvo parengta Namo kadastro byla. Tačiau 2018-11-21 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atnaujintus Namo kadastro duomenis sprendimu [..] atsisakė registruoti.
Atsisakymo priežastis – Akte nurodyti statinio projekto duomenys, o faktiniai pastato duomenys nenurodyti. Įvertinus tai, kad duomenų nustatymui gyventojai po statybos užbaigimo akto išdavimo užsakė Namo kadastrinius matavimus, prašome pataisyti statybos užbaigimo aktą pagal atnaujintą Namo kadastrinių matavimų bylą.“
4.2. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau vadinama – Departamentas) 2019-02-08 raštu atsakė:
„Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio „Statybos užbaigimas“ nuostatomis, statybos techniniu reglamentu Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“
(toliau – Reglamentas) Inspekcijai per IS „Infostatyba“ buvo pateiktas 2017-09-12 prašymas
Nr. CCA-100-L70912-01740 dėl pastato statybos užbaigimo (toliau – prašymas). Informuojame, kad su prašymu nebuvo pateikta pastato kadastrinių matavimų byla. Vadovaujantis reglamento 61.6 punktu statinio kadastrinių duomenų bylos neprivaloma pateikti atnaujinant (modernizuojant) pastatus.
Atsakant į Jūsų prašymą ir vadovaujantis tuo kas išdėstyta informuojame, kad akto duomenų koreguoti nėra pagrindo bei techninių galimybių.
Departamento veiksmai, neveikimas ar administraciniai sprendimai gali būti skundžiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalies ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. l V-5, 56 punkto nustatyta tvarka.“
4.3. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-11-21 sprendimu Nr. VILKS-4230 „nuspręsta atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes [...] statybos užbaigimo akte [...], kurio pagrindu prašote pakeisti gyvenamojo namo [...] kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre po pastate užbaigtų modernizavimo darbų, nurodyti nekilnojamojo daikto rodiklių reikšmės tik pagal statinio projektą, tačiau faktiniai pastato duomenys nenurodyti.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau vadinama ir – Aplinkos ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau vadinama ir – Teisingumo ministerija), Inspekciją, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Aplinkos ministerija Seimo kontrolierių informavo:
6.1. „Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Pastato atnaujinimo modernizavimo metu atliekami paprastojo remonto darbai (apšildomos pastato išorinės atitvaros, keičiami langai, durys. Įstiklinami balkonai ir lodžijos, atnaujinamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos), todėl pastato kadastro duomenys iš esmės nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, aplinkos ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. Dl-140 [...] pakeistas statybos techninio reglamento STR 1.11,01:2010 „Statybos užbaigimas“ 121.6 punktas, numatant, kad atnaujinus (modernizavus) pastatus statybos užbaigimo komisijai statinio kadastro duomenų bylos pateikti neprivaloma.“
6.2. „[...] statybos užbaigimo aktas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildomas automatiškai pagal statytojo prašyme pateiktus duomenis. Statybos užbaigimo akte „Duomenys apie statinio bendruosius rodiklius“ lentelėje faktinės statinio bendrųjų rodiklių reikšmės pildomos pagal statinio kadastro bylos duomenis. Taigi, jei užbaigiant statinio statybą statinio kadastro duomenų byla neteikiama, faktinės statinio bendrųjų rodiklių reikšmės nenurodomos.“
6.3. „Statybos užbaigimo aktas gali būti koreguojamas, jei jį išdavus paaiškėja, kad akte yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninio pobūdžio klaidų. Nagrinėjamu atveju statinio kadastro duomenų byla parengta po statybos užbaigimo akto išdavimo, todėl statybos užbaigimo aktas neturėtų būti koreguojamas po jo išdavimo parengtų dokumentų pagrindu.“
6.4. „[...] 2019 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bacvinka organizavo susitikimą su Pareiškėju, Aplinkos ministerija, VĮ Registrų centru, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija [...], kuriame aptartas Pareiškėjo skunde keliamas klausimas. Susitikime išspręsta, kaip atnaujinti atskiro buto ar viso pastato kadastro duomenis atlikus pastato atnaujinimą (modernizavimą).
VĮ Registrų centras nurodė, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras po pastato atnaujinimo (modernizavimo) ir parengus statinio kadastro duomenų bylą, pastato duomenis galima atnaujinti, jei statybos užbaigimo akte „Duomenys apie statinio bendruosius rodiklius“ 1 lentelėje faktinės statinio bendrųjų rodiklių reikšmės nenurodytos. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastre statinio duomenų atnaujinti negali, jei statybos užbaigimo akte nurodytos faktinės statinio bendrųjų rodiklių vertės neatitinka statinio kadastro duomenų byloje nurodytų duomenų.
Susitikime Pareiškėjas informuotas, kad Žemės ūkio ministerija 2019-02-08 rašte
Nr. 3IN-1441 (8.lE/2018) nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) 195 papunktyje nurodyta pastato duomenų tikslinimo supaprastinta tvarka taikytina atnaujinto (modernizuoto) pastato kadastro duomenų patikslinimui, kai atskiro nekilnojamojo daikto – buto savininko pageidavimu tikslinami šio buto kadastro duomenys. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto – buto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre atnaujinami (patikslinami) pagal šio buto parengtą (atnaujintą) kadastro duomenų bylą, o atnaujinto (modernizuoto) pastato duomenys – pagal užpildytas Taisyklių 195.1–195.3 papunkčiuose išvardytas formas, kurios Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamos kartu su buto parengta (atnaujinta) kadastro duomenų byla ir kuriomis bus papildyta Nekilnojamojo turto kadastre esanti pastato ankstesnė kadastro duomenų byla, parengta iki šio pastato modernizavimo. Pagal parengtą (atnaujintą) nekilnojamojo daikto – buto kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto kadastre bus atnaujinti (patikslinti) visi šio buto kadastro duomenys, o pagal kartu pateiktas atnaujinto (modernizuoto) pastato užpildytas Taisyklių 195.1–195.3 papunkčiuose išvardytas formas – atnaujinti (patikslinti) tik pastato kadastro duomenys, kurie keičiasi dėl nustatytų (patikslintų) šio buto kadastro duomenų.“

7. Teisingumo ministerija Seimo kontrolierių informavo:
7.1. „Norint įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kartu su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio l dalyje nurodytais dokumentais Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti (ar pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 841 papunktyje išvardinti kartu su nekilnojamojo daikto kadastro byla Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teikiami dokumentai. Vadovaujantis Nuostatų 841.2 papunkčiu, norint Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas, arba deklaracija apie statybos užbaigimą.“
7.2. „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio l dalyje nurodyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kartu su prašymu įrašyti (ar pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą turi būti pateikiama statybos užbaigimo aktas ir statinio kadastro duomenų byla.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad statytojas, atlikęs daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą), kreipiasi į Inspekciją dėl statybos užbaigimo akto gavimo, nepateikdamas jai atnaujintos daugiabučio namo kadastro duomenų bylos. Tokia galimybė numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878, 61.6 papunktyje, kuriame nustatyta, kad, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, kadastrinės bylos Inspekcijai pateikti neprivaloma.
Kadangi minėtu atveju kadastro byla neteikiama, statybos užbaigimo akto rodikliai neatitinka faktinių duomenų atnaujinus (modernizavus) pastatą, keičiasi tiek pastato, tiek šį pastatą sudarančių atskirų nekilnojamųjų daiktų (patalpų) kadastro duomenys, pavyzdžiui, įstiklinus balkonus, keičiasi butų bendras plotas ir kartu pastato bendras plotas, nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė, kiti duomenys). Registruojant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, susiformavusi praktika yra tokia, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikiama atnaujinta kadastro duomenų byla (nes ją pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui privaloma) ir faktinės situacijos neatitinkantis statybos užbaigimo aktas. Kadangi statybos užbaigimo aktas neatitinka faktinės situacijos, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negali registruoti tokių duomenų Nekilnojamojo turto kadastre. Atsižvelgiant į tai, kad statybos užbaigimo akto rodiklių tikslumas yra tiesiogiai susijęs su kadastro duomenų atnaujinimu, t. y. su kadastrinės bylos parengimu, kadastriniai matavimai turėtų būti atliekami (ir atnaujinama kadastro duomenų byla) dar iki statybos užbaigimo akto surašymo.
Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manytume, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti keičiamas Reglamento 61.6 papunktis, nustatant, jog statytojas ar jo įgaliotas asmuo, norėdamas gauti statybos užbaigimo aktą po atliktų atnaujinimo (modernizavimo) darbų, kartu su prašymu Inspekcijai turi pateikti atnaujintą pastato kadastro duomenų bylą.“

8. Inspekcija Seimo kontrolierių informavo:
„Reglamento 61.6 punkte reglamentuota, kad su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą bendruoju atveju pateikiama statinio (-ių) kadastro duomenų byla (-os); jų pateikti neprivaloma atnaujinant (modernizuojant) pastatus.
Atsižvelgiant į tai, kad atnaujinant (modernizuojant) pastatus su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą neprivaloma pateikti statinio (-ių) kadastro duomenų bylos (-ų), su prašymu nepateikus statinio (-ių) kadastro duomenų bylos (-ų) statybos užbaigimo akte nenurodomi statinių bendrųjų rodiklių duomenys pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai).
Per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo pateiktas 2017-09-12 Prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą
Nr. CCA-100-170912-01740 (toliau – prašymas) atnaujinus (modernizavus) daugiabutį gyvenamąjį namą, <...>. Pažymėtina, kad su prašymu nebuvo pateikta pastato kadastrinių matavimų byla, tačiau pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą jos pateikimas neprivalomas. Atnaujinta daugiabučio kadastrinių matavimų byla Inspekcijai buvo pateikta su 2019-01-23 prašymu (prašoma pataisyti statybos užbaigimo aktą pagal atnaujintą daugiabučio kadastrinių matavimų bylą).
Atkreiptinas dėmesys, kad per IS „Infostatyba“ pateikiami Prašymai išduoti statybos baigimo aktą su prie jų pridėtais dokumentais yra elektroniniai dokumentai ADOC formate. Techniškai elektroninio dokumento papildyti ar kitaip pertvarkyti nėra galimybės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-01-15 įsakymu Nr. D1-29 buvo pakeistas STR 1.05.01:2017, kurio 110 punktu buvo įteisintos galimybės taisyti techninio pobūdžio klaidas statybos užbaigimo aktuose po jų išdavimo, t. y., jei po akto išdavimo ar deklaracijos patvirtinimo paaiškėja, kad juose yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninio pobūdžio klaidų, Inspekcijos pareigūnas, gavęs statytojo (arba jo teisių perėmėjų (kai jų daugiau kaip vienas – prašymą turi pasirašyti visi asmenys arba jų įgaliotas asmuo) motyvuotą prašymą (raštu arba nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“; iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), pasinaudodamas IS „Infostatyba“, Inspekcijos viršininko įsakymu „Dėl dokumentų registravimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta tvarka parengia naują deklaracijos ar akto versiją. Nauja akto versija pateikiama komisijos nariams pasirašyti. Gavę naują akto versiją, komisijos nariai per 5 darbo dienas per IS „Infostatyba“ pasirašo aktą ir tai pažymi IS „Infostatyba“.
Įvertinus tai, kad šiuo atveju buvo reikalinga koreguoti ne techninio pobūdžio klaidas, reglamentuotas STR 1.05.01:2017 110 punkte, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – departamentas) 2019-02-08 rašte Nr. 2D-1820 teisėtai nurodė, kad „nėra pagrindo bei techninių galimybių“ koreguoti 2017-11-06 Statybos užbaigimo akto
Nr. ACCA-100-l 71106-00377.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies l punktą Inspekcija Statybos užbaigimo akto galiojimą panaikina statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo vardu.
Pažymėtina, kad galimybė patikslinti statybos užbaigimo akto duomenis pagal atnaujintą kadastrinių matavimų bylą yra pateikus Inspekcijai prašymą panaikinti išduoto Statybos užbaigimo akto galiojimą ir prašymą išduoti naują Statybos užbaigimo aktą, kartu su šiuo prašymu pateikiant STR 1.05.01:2017 61 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, tame tarpe ir atnaujintą kadastrinių matavimų bylą.
Įvertinus tai, kad departamento buvo prašoma ištaisyti išduoto statybos užbaigimo akto duomenis, nepriskirtus techninio pobūdžio klaidoms, todėl STR 1.05.01:2017 110 punkto nuostata negalėjo būti taikoma.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

9.Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
9.1. Nekilnojamojo turto registro įstatyme (Registro įstatymas) reglamentuojama:
9.1.1. 1 straipsnis – „Šis įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – nekilnojamojo turto registras) statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.“
9.1.2. 9 straipsnis – „1. Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai;
3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. 2. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke. 3. Nekilnojamojo daikto registro įrašo sudarymo tvarką ir turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.“
9.1.3. 13 straipsnis– „1. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.“
9.2. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (Kadastro įstatymas) reglamentuojama:
9.2.1. 1 straipsnis – „Šis Įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą
į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę.“
9.2.2. 12 straipsnis – „Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. 2. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.“
9.2.3. 13 straipsnis – „2. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, [...].“
9.2.4. 16 straipsnis – „4. Kai statinys yra padalytas į patalpas, kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie statinį ir apie jo sudėtines dalis – patalpas.“
9.3. Teisėkūros pagrindų įstatyme reglamentuojama:
9.3.1. 3 straipsnis – „3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; [...] 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;
6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; [...].“
9.3.2. 12 straipsnis – „1. Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija. [...].“
9.4. Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (Nuostatai; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-12-23) reglamentuojama: „18. Statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant. [...]. 24. Atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą. [...]. 84. Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. [...]. 841.2. įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir: 841.2.1. statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas; [...].“
9.5. Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 patvirtintuose Aplinkos ministerijos nuostatuose (Aplinkos ministerijos nuostatai; aktuali redakcija) reglamentuojama:
„8. Aplinkos ministerija atlieka šias funkcijas: [...] 8.2.1. rengia teisės aktų projektus, planavimo dokumentus [...] statybos ir jos priežiūros, būsto [...] klausimais, dalyvauja juos rengiant, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šiame punkte nurodytų planavimo dokumentų nuostatų įgyvendinimą, dalyvauja rengiant šalies regioninės plėtros planus; [...].“
9.6. Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Reglamentas) reglamentuojama: „60. Norėdamas gauti aktą, statytojas ar jo įgaliotas asmuo padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys, teritorijoje, pateikia prašymą išduoti aktą (toliau – prašymas). Prašymo rekvizitai ir akto rekvizitai patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu. 61. Su prašymu bendruoju atveju pateikiami šie dokumentai ir duomenys: […] 61.6. statinio (-ių) kadastro duomenų byla (-os); jų pateikti neprivaloma atnaujinant (modernizuojant) pastatus; [...].“
9.7. Žemės ūkio ministro 2002-12-03 įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse reglamentuojama:
„194. Pastatų (patalpų) kadastro duomenų tikslinimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą pastatų (patalpų) kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byla. [...].196. Pasikeitus pastato, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, ir kurių duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenims, kai rekonstravus pastatą (kai keičiasi jo išorės matmenys), atnaujinus (modernizavus) pastatą, taip pat kai pasikeitus patalpos (patalpų), suformuotos atskirais Kadastro objektais, pagrindinei naudojimo paskirčiai, keičiasi ir viso pastato paskirtis, pastato kadastro duomenys tikslinami Nuostatuose nustatyta tvarka.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika
10.1. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo:
„[...] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas
2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių [...]. [...] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms [...] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].“
10.2. Konstitucinis Teismas savo 2003-12-30 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:
„[...]. Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad tai yra formalios asmenų lygybės principas. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio turinį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas. Vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos.
Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). [...].“
10.3. Konstitucinis Teismas savo 2011-06-23 sprendime, be kita ko, yra konstatavęs:
„[...]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). [...].“
10.4. Konstitucinis Teismas savo 2004-12-13 nutarime yra konstatavęs:
„[...]. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); [...].“

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
11.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo [...] 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės,
draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
11.2. LVAT 2016-09-16 apžvalgoje (Administracinė jurisprudencija. 2016, 30), be kita ko, nurodyta:
11.2.1. „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gerą administravimą įvardija kaip pagrindinę teisę. [...]. Administracinės taisyklės turi svarbią reikšmę įgyvendinant teisę, įskaitant ir teisę, susijusią su pagrindinių žmogaus teisių apsauga. Administracinė teisė savaime yra svarbus teisių apsaugos veiksnys. Antai, teisė būti išklausytam ir pareiga surinkti pakankamai informacijos (prieš priimant sprendimą) yra neatsiejama įvairių materialiųjų teisių, laiduojamų nacionalinių konstitucijų ir įstatymų, įgyvendinimo dalis. Todėl šios taisyklės gali veikti kaip priemonė tikslui - materialiųjų teisių įgyvendinimui konkrečioje situacijoje - pasiekti. [...]. Geras administravimas, įtvirtintas kaip asmenų subjektinė teisė, viešojo administravimo subjektus ne tik įpareigoja paisyti teisinių reikalavimų, bet taip pat suteikia asmenims šios teisės įgyvendinamumo garantiją jų santykiuose su administraciniais organais (Wakefield 2007, 58-59). [...].“
11.2.2.. „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009; 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1505/2009). „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013).“

Tyrimo išvados

12. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pažymima:
12.1. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Šio tyrimo metu Seimo kontrolierius nevertino VĮ Registrų centro priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi jie yra skundžiami teismui (nustatyta, kad teismas išnagrinėjo Pareiškėjo skundus dėl VĮ Registrų centro priimtų sprendimų). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1, 2, 3 straipsnių nuostatas, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
12.2. Seimo kontrolieriaus kompetencijai priskirta tirti skundus dėl pareigūnų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnis). Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.
12.3. Nagrinėjamu atveju darytinos išvados:
12.3.1. Pareiškėjas skundžiasi, jog dėl teisės aktų netobulumo Registrų centre negali įregistruoti (atnaujinti duomenų) savo buto duomenų, nes Namo duomenys po įvykusio atnaujinimo (modernizavimo) nėra atnaujinti.
Aplinkos ministerija informavo, kad susitikime (organizavo Seimo narys K. Bacvinka; pažymos 6 punktas) buvo išspręstos Pareiškėjui aktualios problemos, jam pateiktas paaiškinimas visais dominančiais klausimais.
Pareiškėjas 2019-05-15 raštu informavo, kad jo problema yra išspręsta, t y. patikslinti jo buto duomenys yra įregistruoti VĮ Registrų centre, jokių papildomų dokumentų nereikėjo (pakeistų po atnaujinimo (modernizavimo) Namo duomenų įregistravimo) pateikti, patikslinti buto duomenys įregistruoti esant tiems patiems dokumentams, dėl kurių anksčiau VĮ Registrų centras atmetė jo prašymą (prašymas įregistruoti pakeistus buto kadastro duomenis). Pareiškėjas nurodo, kad „liko neįteisinti viso daugiabučio namo kadastrinių duomenų pasikeitimai, t. y. neįregistruota Namo kadastrinė byla. Nuostabą kelia faktas, kad nuo mano pirmojo prašymo, rašyto 2017-11-14, įregistruoti renovacijos metu atliktą kadastrinių duomenų pakeitimą, iki jo patenkinimo 2019 m. vasario mėnesį, aš kreipiausi į VĮ Registrų centrą tris kartus, pateikdamas tą pačią matininkės [...] parengtą naują buto kadastro duomenų bylą, bet gaudavau neigiamą atsakymą. Tik iš trečio karto mano prašymas buvo patenkintas, nors teisės aktai, kuriais buvo grindžiami atsisakymai įregistruoti mano buto kadastrinių duomenų pasikeitimą, mano žiniomis, nepasikeitė. Registrų centras jokių komentarų, paaiškinimų, jau nekalbant apie atsiprašymą, nepateikė. Tad lieka neaišku, ar man buvo padaryta išimtis, ar visgi pasikeitė teisės aktai.“
Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, skundo tyrimas nutraukiamas, jeigu tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės, arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsisprendžia gera valia. Kadangi Pareiškėjo problema, dėl kurios jis kreipėsi į Seimo kontrolierių, jau yra išspręsta (patikslinti buto duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre), Pareiškėjo Skundo tyrimas nutrauktinas;
12.3.2. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Seimo kontrolieriai turi teisę pasisakyti (teikti siūlymus ar pastabas) dėl viešojo administravimo gerinimo net ir klausimais, nepriskirtais Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 192 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolierių įstaiga yra nacionalinė žmogaus teisių institucija (NŽTI). Svarbiausi NŽTI tikslai – pasisakyti įvairiais žmogaus teisių klausimais ir, bendradarbiaujant su visuomene, kelti aktualias žmogaus teisių problemas, atlikti kitas pagrindines NŽTI funkcijas, apibrėžtas JT Generalinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje.
Taigi, nežiūrint į tai, kad Pareiškėjui rūpima problema (dėl patikslintų buto duomenų įregistravimo VĮ Registrų centre) yra išspręsta, Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį į šias aplinkybes:
1) vadovaujantis Kadastro įstatymu (pažymos 9.2 punktas), jeigu statinys padalytas į patalpas, suformuotas kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie statinį ir apie jo sudėtines dalis – patalpas. Pagal Nuostatus (pažymos 9.4 punktas), butai, sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą.
Šiuo tyrimu nustatyta, kad Namas yra atnaujintas (modernizuotas). Pareiškėjo buto patikslinti duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre (po susitikimo Seimo nario iniciatyva), tačiau Namo patikslinti duomenys neįregistruoti iki šiol (pažymos 12.3.1 punktas), nors teisės aktuose nustatyta, jog butai, sudarantys statinį, formuojami tik po to, kai pakeisti viso statinio duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Teisės aktai galioja visiems vienodai. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar kitų Namo butų savininkų pakeisti butų duomenys taip pat bus įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kai Namo duomenys nėra pakeisti. Aplinkos ministerijos atstovai susitikime, kaip teigia Pareiškėjas, nepateikė jokių paaiškinimų bei komentarų. Seimo kontrolieriui Aplinkos ministerija taip pat nepateikė išsamaus paaiškinimo, nepateikė susitikimo protokolo, Žemės ūkio ministerijos 2019-02-08 rašto (kopijos), kurį ji nurodė atsakyme Seimo kontrolieriui, ir neinformavo, dėl kokių priežasčių jo nepateikė Pareiškėjui susitikimo metu. Taigi, kritiškai vertinamas Aplinkos ministerijos paaiškinimas, kad „susitikime išspręsta, kaip atnaujinti atskiro buto ar viso pastato kadastro duomenis atlikus pastato atnaujinimą (modernizavimą)“ (pažymos 6.4 punktas);
2) kritiškai vertinamas VĮ Registrų centro atstovo susitikimo metu pateiktas paaiškinimas, kad, „atlikus statybos užbaigimo procedūras po pastato atnaujinimo (modernizavimo) ir parengus statinio kadastro duomenų bylą, pastato duomenis galima atnaujinti, jei statybos užbaigimo akte „Duomenys apie statinio bendruosius rodiklius“ 1 lentelėje faktinės statinio bendrųjų rodiklių reikšmės nenurodytos“ (pažymos 6.4 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statybos užbaigimo aktą, kurio rekvizitai yra patvirtinti Inspekcijos viršininko įsakymu (2017 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 1V-154, aktuali redakcija nuo 2019-03-15), pildo Inspekcija. Todėl vėl kyla pagrįstas klausimas, ar bus teisėta, jeigu statybos užbaigimo aktas nebus iki galo užpildytas, ar jis tokiu atveju tikrai atitiks reikalavimus pateikus VĮ Registrų centrui Namo naują kadastro bylą, kur bus įrašyti nauji (po renovacijos) Namo duomenys.
Aplinkos ministerija paaiškinimų šiuo klausimu nepateikė.
Pažymėtina, jog Inspekcija Seimo kontrolieriui paaiškino (pažymos 8 punktas), kad yra galimybė patikslinti statybos užbaigimo akto duomenis pagal atnaujintą kadastrinių matavimų bylą – „pateikus Inspekcijai prašymą panaikinti išduoto Statybos užbaigimo akto galiojimą ir prašymą išduoti naują Statybos užbaigimo aktą, kartu su šiuo prašymu pateikiant STR 1.05.01:2017
61 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, tame tarpe ir atnaujintą kadastrinių
matavimų bylą.“
Šiuo tyrimu nustatyta, kad UAB „A“ (Administratorius) 2019-01-23 kreipėsi į Inspekciją, prašydamas „pataisyti statybos užbaigimo aktą pagal atnaujintą daugiabučio kadastrinių matavimų bylą“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Inspekcija 2019-02-08 atsakyme apsiribojo informacija, kad „akto duomenų koreguoti nėra pagrindo bei techninių galimybių“. Kritiškai vertintinas toks atsakymas (netikslus, neišsamus ir klaidinantis), nes, pagal paaiškinimą Seimo kontrolieriui, galimybė patikslinti statybos užbaigimo akto duomenis yra, pateikus prašymą panaikinti išduotą statybos užbaigimo aktą. Šios aplinkybės Pareiškėjui nebuvo paaiškintos, Inspekcija Pareiškėjo problemos iš esmės nesprendė;
3) Teisingumo ministerija, įvertinusi situaciją, teisinį reglamentavimą, pateikė nuomonę, kad turėtų būti keičiamos Reglamento 61.6 papunkčio nuostatos, nustatant, kad su prašymu išduoti statybos užbaigimo bylą Inspekcijai turi būti pateikiama atnaujinta pastato kadastro duomenų byla;
4) atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėkūros principais vadinami tam tikri imperatyvūs reikalavimai, keliami teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: pagarbos asmens teisėms ir laisvėms – reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; efektyvumo – reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; aiškumo – reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarime konstatuota: „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios.“
Pažymėtina, kad nėra aišku, kaip įregistruoti pasikeitusius (patikslintus) po atnaujinimo (modernizavimo) pastatų ir tuose pastatuose esančių butų duomenis, kadangi valstybės institucijos pateikė skirtingus paaiškinimus, netgi prieštaraujančius galiojantiems teisės aktams. Kadangi teisinis reglamentavimas nėra suprantamas, aiškus, todėl atsiranda galimybė piktnaudžiauti. Teiktina rekomendacija Aplinkos ministerijai dėl teisės aktų tobulinimo, priimamus sprendimus suderinus su kitomis atsakingomis institucijomis, įstaigomis, ir statinių (butų) duomenų įregistravimo po atnaujinimo (modernizavimo) parengimo tvarkos išaiškinimo, kuris atitiktų teisinį reglamentavimą bei būtų aišku, kas, kada ir ką privalo parengti, pateikti, registruoti.
„Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].
Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio turinį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas. Vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos“ (pažymos 10 punktas).
„Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT
2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009; 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1505/2009). „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013)“ (pažymos 11 punktas).

13. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Pareiškėjo kelta problema dėl patikslintų buto duomenų įregistravimo (neįregistravimo) yra išspręsta, t. y., patikslinti buto duomenys nekilnojamojo turto registre jau įregistruoti. Pareiškėjo Skundo tyrimas nutrauktinas.

14. Seimo kontrolierius atkreipia Aplinkos ministerijos dėmesį į tai, kad ši ministerija, kaip viešojo administravimo institucija, yra saistoma bendrųjų teisės principų – objektyvumo, teisėtumo, gero administravimo, atsakingo valdymo (pažymos 11.1 punktas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasisakęs, kad valstybės tarnyba turi paklusti tik Konstitucijai ir teisei, valstybės tarnautojai patys turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų (pažymos 10.1 punktas). Aplinkos ministerijai priskirta formuoti valstybės politiką būsto, statybos srityse, rengti būtinus teisės aktus, prireikus bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir įstaigomis.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia
X skundo dėl valstybės įmonės Registrų centro darbuotojų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:
16.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui:
16.1.1. atkreipti dėmesį į pažymos 12.3.2 punkte pateiktas išvadas, kartu su VĮ Registrų centru imtis teisinių ir organizacinių priemonių spręsti teisės aktų, reglamentuojančių statinių, butų (patalpų) patikslintų kadastro duomenų po atlikto atnaujinimo (modernizavimo) įregistravimą nekilnojamojo turto registre, tikslinimo klausimą ir parengti minėtu klausimu išaiškinimą, atitinkantį galiojančiam teisiniam reglamentavimui;
16.1.2. imtis priemonių, kad teisės aktai būtų priimami vadovaujantis teisinės valstybės principu „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, teisėkūros principais, būtų aiškūs, suprantami, neprieštaringi, teisės aktų formuluotės būtų tikslios; prireikus bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir įstaigomis.
16.2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkui imtis priemonių, kad asmenų prašymai nagrinėjami ir juose keliamos problemos būtų sprendžiamos iš esmės, teikiami atsakymai išsamūs, pagal prašymų turinį, atitinkantys teisinį reglamentavimą.
Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierių ir Pareiškėją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.


Seimo kontrolierius Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2019/1- 226
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį