Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių31
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių97
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė790585

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama – Pareiškėja), atstovaujamos advokato A (toliau vadinama – Pareiškėjos atstovas, Advokatas), skundas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama ir – Ministerija) pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos atstovo kreipimąsi į Ministeriją, susijusį su sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimu.

2. Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovo) skunde, be kitų aplinkybių, nurodyta:
2.1. „Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje
Nr. <...>, buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-27 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. <...>, kuriuo buvo nustatyta, jog VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje Pareiškėjos sūnui [...] (toliau – pacientas) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nekokybiškai (netinkamai), nes [...] gydę gydytojai nesugebėjo parinkti labiausiai paciento būklę ir interesus atitinkančio gydymo metodų bei būdų ir dėl to pacientas mirė“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „[...] pateikus teismų įsiteisėjusius procesinius sprendimus, buvo kreiptasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (toliau – Akreditavimo tarnyba) dėl profesinės kompetencijos patikrinimo atlikimo inicijavimo pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-01-28 įsakymu Nr. 58 patvirtintos Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos nuostatas.“
2.3. „[...] Akreditavimo tarnyba inicijavo profesinės kompetencijos patikrinimo atlikimą pasikreipusi į [Ministeriją], kuri šiai dienai vilkina atlikti gydytojo [...] profesinės kompetencijos patikrinimą / pateikti patikrinimo rezultatus.“
2.4. „Pastebėtina, kad [Ministerija] netinkamai aiškina ir taiko profesinės kompetencijos patikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, kas suponuoja savo funkcijų netinkamą atlikimą / biurokratizmą / piktnaudžiavimą ir proceso vilkinimą / Pareiškėjos teisių pažeidimą viešojo administravimo srityje.“
2.5. „Advokatas, gavęs Akreditavimo tarnybos 2018-10-02 raštu Nr. D2-9090-(1.20.) pateiktus duomenis, 2018-10-04 raštu Nr. SD-347 kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą (Ministeriją) dėl profesinės kompetencijos patikrinimo vilkinimo priežasčių išsiaiškinimo ir patikrinimo rezultatų gavimo, tačiau ir šiai dienai Sveikatos apsaugos ministerija neatlieka savo funkcijų.“

3. Pareiškėja (Pareiškėjos atstovas) prašo Seimo kontrolieriaus išsiaiškinti dėl skunde nurodytų aplinkybių.

4. Kartu su skundu Seimo kontrolieriui, be kita ko, pateikti šie dokumentai (kopijos):
4.1. Akreditavimo tarnybos 2018-05-21 kreipimasis Nr. D2-4689 (1.20) į sveikatos apsaugos ministrą (kopija), kuriame, be kita ko, nurodyta:
4.1.1. „Akreditavimo tarnyba, įvertinusi RVUL [VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės] gydytojo neurochirurgo [...] pacientui [...] teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei atsižvelgusi į Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartį, nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 [...] patvirtintos Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos tvarkos [...] 1.1 punkte minimas aplinkybes – „specialisto veiklos trūkumų ar veiksmų, galėjusių lemti ar lėmusių žalą ar pavojų pacientų sveikatai arba klaidingas (netinkamas) išvadas“;
4.1.2. „[...] vadovaudamasi [...] 9 punkto nuostatomis, Akreditavimo tarnyba teikia reikalavimą sveikatos apsaugos ministrui dėl gydytojo [...] profesinės kompetencijos patikrinimo ir prašo atlikti gydytojo [...] profesinės kompetencijos vertinimo procedūrą“.
4.2. Ministerijos 2018-08-29 raštas Nr. (1.1.20-302)-10-6351 (kopija), kuriame, be kitų aplinkybių nurodyta:
4.2.1. „Ministerija, įvertinusi pateiktus dokumentus, atkreipia dėmesį, kad Akreditavimo tarnyba, atlikusi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pacientui [...] teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neplaninę kokybės kontrolę [...], pateikė išvadą, kad [...] minėtoje ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Pateiktuose dokumentuose nėra informacijos, ar taikytos šiam gydytojui Sveiktos priežiūros įstaigų įstatymo [...] 53 straipsnio 1 dalies punkto ir šio straipsnio
2 dalies nuostatos, t. y., ar Akreditavimo tarnyba [...] teikė reikalavimą ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti minėtą gydytoją nuo pareigų ir tuo metu, kaip numato Įstatymas, atlikti profesinės kompetencijos patikinimą“;
4.2.2. „Informaciją prašome pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.“
4.2.3. „Ministerija, per nurodytą laiką, negavusi prašomos informacijos, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos tvarkos [...] 10.1 papunkčiu, prašymą patikrinti gydytojo neurochirurgo [...] profesinę kompetenciją laikys nepriimtu ir toliau nenagrinėjamu.“
4.3. Akreditavimo tarnybos 2018-08-31 raštas Nr. D2-7840-(1-20.) (kopija), kuriame, be kitų aplinkybių, nurodyta:
4.3.1. „[...] Akreditavimo tarnyba, tik įvertinusi teismo sprendimą [Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartį, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog konstatuotini neteisėti RVUL veiksmai], konstatavo pacientui [...] padarytos žalos faktą, ir tik tuomet, vadovaudamasi šia informacija ir [...] Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos tvarkos (toliau – Tvarkos aprašas) 4 punktu, kreipėsi į [Ministeriją] dėl gydytojo [...] profesinės kompetencijos patikrinimo“;
4.3.2. „[...] akcentuotina, kad Tvarkos apraše, tarp dokumentų (Tvarkos aprašo 5–7 punktai), pateiktinų kreipiantis dėl gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimo, nėra nurodyta, jog reikia pateikti informaciją, ar buvo taikytos [Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo] 53 str. 1 dalies 5 punkto ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Todėl nėra jokio pagrindo reikalauti tokios informacijos ir taikyti Tvarkos 10.1 papunkčio“;
4.3.3. „Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, prašome vykdyti Tvarkos aprašo nuostatas ir organizuoti gydytojo [...] profesinės kompetencijos patikrinimą.“
4.4. sveikatos apsaugos ministrui pateiktas Pareiškėjos atstovo 2018 m. spalio 4 d. kreipimasis (kopija), kuriame, be kita ko, prašoma:
„užtikrinti, kad [Ministerija] vykdytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-01-28 įsakymu Nr. 58 patvirtintos Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos nuostatas, nedelsiant atliktų gydytojo [...] profesinės kompetencijos patikrinimą ir pateiktų advokatui patikrinimo nagrinėjimo rezultatus elektroniniu būdu.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius dėl Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovo) skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Ministeriją.

6. Iš Ministerijos pateiktų dokumentų (paaiškinimų) nustatyta:
6.1. „[...] Ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) 53 str. l d. 5 p., laiko, jog valstybės institucijų, nurodytų SPĮĮ 52 straipsnyje, vadovai ar jų paskirti pareigūnai, naudodamiesi jiems suteiktais įgaliojimais ir vykdydami jiems pavestas funkcijas, pagal pirmiau minėtą teisės normą pareikalauja iš įstaigos administracijos vadovo laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. SPĮĮ 53 str. l d. 5 p. įstatymų leidėjas apibrėžė, kad sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Ministerija, atitinkamai šioje normoje įstatymų leidėjas apibrėžė, jog nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas. Sveikatos apsaugos ministras 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ patvirtino Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką (toliau – Patikrinimo tvarka). Ministerijos vertinimu, valstybės institucijų, nurodytų SPĮĮ 52 straipsnyje, vadovai ar jų paskirti pareigūnai savo teisę įgyvendina vadovaudamiesi SPĮĮ 53 str. l d. 5 p. nustatyta tvarka ir esant šioje normoje apibrėžtoms sąlygoms, atitinkamai kitų būdų minėta norma nereglamentuoja. Pažymėtina, jog įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą, o sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos (SPĮĮ 53 str. 2 d.).“
6.2. „[...]. Paminėtina, jog sveikatos apsaugos ministras 2014-04-25 įsakymu Nr. V-508 [...] atsižvelgdamas į SPĮĮ 52 str. 1 d. 1 p. buvo paskyręs konkrečius pareigūnus atlikti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę pagal atskirą sveikatos apsaugos ministro pavedimą, tačiau šis įsakymas sveikatos apsaugos ministro 2016-04-05 įsakymu Nr. V-448 [...] buvo panaikintas, o šiuo metu Ministerijoje nėra paskirti konkretūs pareigūnai. [...].“
6.3. „Ministerijos nuomone, SPĮĮ 53 ir 58 straipsniuose apibrėžtos Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų, Lietuvos medicinos etikos komiteto, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) teisės (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 819 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos“, Valstybinio medicininio audito inspekciją prie Ministerijos reorganizavus ir ją prijungus prie Akreditavimo tarnybos, ši institucija vykdo SPĮĮ 53 ir 58 straipsniuose apibrėžtas teises).“
6.4. „[...]. Gydytojo profesinę kompetenciją vertina atitinkamos medicinos praktikos profesinės kvalifikacijos rūšies (specialybės) gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarka [...].“
6.5. „[...]. Kiekvienu kompetencijos vertinimo atveju sudaroma atitinkama
komisija. Komisijos atskiro darbo reglamento neturi. Užduotys komisijoms suformuluotos įsakymuose. Paskutinį kartą komisija buvo sudaryta sveikatos apsaugos ministro 2017-01-31 įsakymu Nr. V-81 [...].“
6.6. „Nuo 2007 metų Ministerijoje buvo gauti 11 prašymų patikrinti sveikatos priežiūros specialistų profesinę kompetenciją. Atitinkamai buvo atlikti 6 specialistų kompetencijų vertinimai. Pagal turimus duomenis vertinimo metu trys specialistai asmens sveikatos priežiūros įstaigose nedirbo (vienas – buvo kasmetinėse atostogose, du – studentai rezidentai buvo pašalinti iš rezidentūros studijų).“
6.7. „Atsižvelgiant į SPĮĮ 58 str. 1 d. 3 p., nuo 2007 metų Ministerijoje specialistų profesinė kvalifikacija nebuvo vertinama, nes sveikatos apsaugos sektoriaus specialistus rengiančios švietimo institucijos asmenims suteikia profesinę kvalifikaciją, kurią patvirtina savo išduodamais dokumentais (diplomais, pažymėjimais). Akreditavimo tarnyba asmenų duomenis (dokumentus: diplomus, pažymėjimus ar sertifikatus) vertina šiems asmenims siekiant gauti licencijas verstis sveikatos priežiūra.“
6.8. „Ministerija Akreditavimo tarnybos 2018-05-21 raštą Nr. D2-4689(1.20) gavo
2018-05-22 (SAM. Reg. Nr. 9-10193) [...]. Ministerija į Akreditavimo tarnybos 2018-05-21 raštą Nr. D2-4689(1.20) pateikė atsakymą 2018-08-29 raštu Nr. (1.1.20-302)-10-6351 [...].“
6.9. „Specialistas, kuriam buvo pavesta koordinuoti pareiškėjų prašymų vertinimą, šiuo metu Ministerijoje nebedirba, todėl nėra galimybės Seimo kontrolieriui nurodyti objektyvias priežastis.“
6.10. „[...]. Ministerija, vadovaudamasi SPĮĮ 53 str. 1 d. 5 p. nustatytu teisiniu reglamentavimu, mano, kad visais atvejais, prieš kreipiantis į Ministeriją dėl sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo, vadovaujantis pirmiau minėta teisės norma, pirmiau privaloma teikti įstaigai reikalavimą dėl asmens nušalinimo nuo pareigų, nes specialisto nenušalinimas nuo pareigų gali sukelti neigiamų pasekmių tolesniam paslaugų teikimui, kai SPĮĮ
53 str. l d. 5 p. pagrindu pradedamas specialisto profesinės kompetencijos patikrinimas dėl to, jog įtariama, kad šio specialisto veika galimai sukėlė pavojų, ar padarė žalą to sveikatai. Paminėtina ir tai, kad specialisto kompetencijos patikrinimo vykdymas praėjus po įvykio daugiau nei l metams laikytinas prieštaringu ir nelogišku, nes, jeigu specialisto veika galimai sukėlė pavojų ar padarė žalą paciento sveikatai, tai toks įvykis turi būti tiriamas nedelsiant (tai parodo ir nušalinimo nuo pareigų instituto tikslingumą). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad SPĮĮ 59 str. [...] 3 d. apibrėžta, kad sprendimas dėl įstaigų kontrolės priemonių taikymo, išskyrus pagal nurodytą šio įstatymo 58 straipsnio l dalies 2 punktą, privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos. Taigi vertinant konkretų [Pareiškėjos sūnui] [...]
teiktų paslaugų atvejį laikytina, kad pažeidimų padarymo data – 2015 m. rugpjūčio mėnuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. <...>).“
6.11. „Akreditavimo tarnybos 2018-08-31 raštas Ministerijoje buvo gautas 2018-08-31 (registracijos Nr. 9-15685), jame nebuvo reikalaujama atsakymo, todėl jis nebuvo kontroliuojamas ir atsakymas į jį nebuvo teiktas.“
6.12. „Advokato 2018-10-04 raštas Nr. SD-347 Ministerijoje buvo gautas 2018-10-04 (registracijos Ministerijoje Nr. 9-17392) [...]. Ministerija 2019-02-18 raštu Nr. (10.4.1-11)-10-l187 [...] [Advokatui] pateikė atsakymą į 2018-10-04 raštą Nr. SD-347.“
6.13. Ministerijos 2019-02-18 rašte Nr. (10.4.1-11)-10-1187, adresuotame Advokatui(Pareiškėjos atstovui) (kopija), be kita ko, nurodyta:
6.13.1. „[...] [Ministerija] išnagrinėjo Jūsų kreipimąsi „Dėl profesinės kompetencijos patikrinimo vilkinimo priežasčių“;
6.13.2. „[...]. Informuojame, kad Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarka (toliau – Patikrinimo tvarka) [...] yra priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) 53 straipsnio l dalies 5 punktu, kuriame yra apibrėžta, jog valstybės institucijų vadovai ar jų paskirti pareigūnai turi teisę reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jeigu buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jeigu sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas. Laikytina, jog pirmiau nurodytoje įstatyminėje normoje suformuluotas atvejis (situacija), kuomet atitinkami pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, inicijuoja procesus, nurodytus minėtoje normoje, t. y., visų pirma pareikalauja iš įstaigos administracijos vadovo ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistus, visų antra reikalauja patikrinti jų profesinę kompetenciją. Laikytina, jog minėti du reikalavimai yra nuoseklūs, todėl, tik pareiškus reikalavimą nušalinti specialistą nuo pareigų vykdymo, antru procedūriniu veiksmu reikalaujama patikrinti jų profesinę kompetenciją (šiuo atveju pradedamos procedūros, nurodytos Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkoje)“;
6.13.3. „Paminėtina, kad Patikrinimo tvarkoje apibrėžta specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos procedūros pradžia ir pagrindai. Reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją turi teisę pateikti įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę atliekančios institucijos, kurioms tokią teisę suteikia SPĮĮ, jeigu jos nustatė, kad specialisto veika sukėlė pavojų ar padarė žalą paciento sveikatai ar kad specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų (Patikrinimo tvarkos 4.1.1 ir 4.1.2 punktai). Reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją taip pat turi teisę pateikti įstaigos vadovas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos išvada ar įstaigos Gydymo arba Slaugos tarybos motyvuotu siūlymu, jei įstaigos atlikto tyrimo ar kontrolės metu buvo nustatyta, kad specialisto veika sukėlė pavojų ar padarė žalą paciento sveikatai a, kad specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų (Patikrinimo tvarkos 4.2.1–4.2.2 punktai). Dar vienas subjektas, kuris turi teisę pateikti reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją, tai įstaigos steigėjas, remdamasis įstaigos Gydymo ar Slaugos tarybos motyvuotu siūlymu, jei įstaigos administracija su įstaigos Gydymo ar Slaugos tarybos siūlymu nesutiko (Patikrinimo tvarkos 4.3 punktas). Pažymime, jog Patikrinimo tvarkoje yra nurodytas baigtinis sąrašas subjektų, kurie gali inicijuoti specialisto profesinės kompetencijos patikrinimą, todėl informuojame, kad pacientas ar jo atstovas nėra šių subjektų sąraše“;
6.13.4. „Norime atkreipti dėmesį, kad Jūsų rašte nurodomoje byloje nėra minimos aplinkybės, kurių metu būtų taikyti veiksmai, minimi SPĮĮ 53 str. l d. 5 p. ar Patikrinimo tvarkoje, atitinkamai Jūsų minimoje byloje Teismas neįpareigojo tikrinti gyd. [...] profesinės kompetencijos (sprendimo ir nutarties rezoliucinėse dalyse tokių įpareigojimų Ministerijai nėra), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, Vilniaus apygardos teismas
2017 m. vasario 27 d sprendimu Jūsų atstovaujamam asmeniui priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:
7.1. Įstatymai:
7.1.1. Konstitucijoje nustatyta:
53 straipsnio 1 dalis – „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“
7.1.2. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:
2 straipsnio 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“
12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. [...].“
7.1.3. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (SPĮĮ) nustatyta:
52 straipsnis – „Įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka: 1) sveikatos apsaugos ministro paskirti pareigūnai; 2) Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą; [...].“
53 straipsnio 1 dalis – „Valstybės institucijų, nurodytų šio įstatymo 52 straipsnyje, vadovai ar jų paskirti pareigūnai (toliau – pareigūnai) turi teisę: [...]; 5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jeigu buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jeigu sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas; 6) įstatymų nustatyta tvarka patraukti įstaigos darbuotojus atsakomybėn už sveikatinimo įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus; [...].“
58 straipsnio 1 dalis – „Šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: [...] 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; [...].“
59 straipsnio 3 dalis – „Sprendimas dėl įstaigų kontrolės priemonių taikymo, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus atvejus, privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos.“
7.1.4. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: [...] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; [...] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
8 straipsnio 1 dalis – „Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.“
8 straipsnio 2 dalis – „Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.“
14 straipsnio 8 dalis – „Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. [...].“
7.1.5. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta:
3 straipsnio 2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: [...] 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“
7.1.6. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta:
3 straipsnis – „1. Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. 2. Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. [...].“
7.1.7. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta:
4 straipsnio 1 dalis – „Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“
7.2. Vyriausybės teisės aktai:
7.2.1. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse reglamentuojama:
25 punktas – „Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. [...].“
26 punktas – „Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.“
35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: [...] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; [...].“
7.2.2. Vyriausybės 1998-07-24 nutarimu Nr. 926 (Vyriausybės 2010-10-13 nutarimo
Nr. 1443 redakcija) patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose reglamentuojama:
9 punktas – „Svarbiausi Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslai yra: 9.1. formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; [...].“
10 punktas – „Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: 10.1. asmens sveikatos priežiūros srityje: 10.1.1. rengia asmens sveikatos priežiūros srities Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus; [...].“
7.2.3. Sveikatos apsaugos ministro 2002-01-28 įsakymu Nr. 58 patvirtintoje Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkoje (Tvarka; Patikrinimo tvarka) reglamentuojama:
1 punktas – „Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarka (toliau – tvarka) skirta įvertinti sveikatos priežiūros specialisto profesinę kompetenciją: ar ji atitinka (neatitinka) įgytos ir / ar licencijoje nurodytos specialybės reikalavimus, ar specialisto profesinės veiklos trūkumai negali būti (gali būti) vertinami kaip praktikos klaida arba dažnai pasikartojančios praktikos klaidos, ar specialistas dėl sveikatos būklės negali (gali) atlikti savo pareigų, jei tyrimo metu buvo nustatyta: 1.1. specialisto veiklos trūkumų ar veiksmų, galėjusių lemti ar lėmusių žalą ar pavojų pacientų sveikatai arba klaidingas (netinkamas) išvadas, 1.2. kad specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų.“
2 punktas – „Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos: [...]; 2.2. profesinė kompetencija – specialisto funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą (užsiimti praktika pagal licencijoje (sertifikate), jei ši veikla licencijuojama (sertifikuojama), ar profesinės kvalifikacijos įgijimo dokumente nurodytą specialybę), turėti tos specialybės profesinei veiklai būtinų teorinių žinių, praktinių įgūdžių, patirties; [...].“
4 punktas – „Reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją turi teisę pateikti šios institucijos: 4.1. įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę atliekančios institucijos, kurioms tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, jeigu jos nustatė: 4.1.1. kad specialisto veika sukėlė pavojų ar padarė žalą paciento sveikatai; 4.1.2. kad specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų; 4.2. įstaigos vadovas, remdamasis: 4.2.1. sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos išvada; 4.2.2. įstaigos Gydymo arba Slaugos tarybos motyvuotu siūlymu, jei įstaigos atlikto tyrimo ar kontrolės metu buvo nustatyta: 4.2.2.1. kad specialisto veika sukėlė pavojų ar padarė žalą paciento sveikatai; 4.2.2.2. kad specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų; 4.3. įstaigos steigėjas, remdamasis įstaigos Gydymo ar Slaugos tarybos motyvuotu siūlymu, jei įstaigos administracija su įstaigos Gydymo ar Slaugos tarybos siūlymu nesutiko.“
5 punktas – „Viena iš institucijų, nurodytų šios tvarkos 4 punkte, teikdama raštu reikalavimą įvertinti specialisto profesinę kompetenciją, vadovaudamasi tvarkos 1.1 punktu, kartu su reikalavimu privalo pateikti šiuos dokumentus: 5.1. atvejo tyrimo (nagrinėjimo) pažymą, aktą ar kitą dokumentą su viena iš išvadų: 5.1.1. apie konstatuotą specialisto veiką, kuri sukėlė pavojų ar padarė žalą paciento sveikatai, su rekomendacija patikrinti specialisto profesinę kompetenciją;
5.1.2. specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų; 5.2. atvejo, kurio metu nustatyta specialisto veika, sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai, aprašymą chronologine seka, pasirašytą sveikatos priežiūros įstaigos vadovo. Jei pacientui buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos keliose sveikatos priežiūros įstaigose, tokius aprašymus turi pateikti kiekviena įstaiga; 5.3. patalogoanatominės, ligonio mirties priežasčių vertinimo, perinatalinių mirčių, klinikinės ar kitos konferencijos, kurios metu buvo nagrinėjamas paciento mirties ar ligos atvejis, jei paciento sveikatai buvo sukeltas pavojus ar padaryta žala, protokolą su išvadomis (jei tokia konferencija įvyko); 5.4. paciento, kurio sveikatai buvo sukeltas pavojus ar padaryta žala, medicinos dokumentų kopijas arba išrašus dėl konkretaus atvejo, kitus dokumentus, patvirtinančius specialisto veiką, kuri sukėlė pavojų ar padarė žalą paciento sveikatai; 5.5. specialisto, kurio profesinę kompetenciją reikalaujama patikrinti, dokumentus: 5.5.1. diplomo kopiją, jei licencija neprivaloma;
5.5.2. specialybės profesinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinančio dokumento (diplomo, rezidentūros, specializacijos, ordinatūros, internatūros ar kito valstybės pripažįstamo kvalifikacijos pažymėjimo) kopiją, jei licencija neprivaloma; 5.5.3. specialisto licencijos verstis atitinkamos veiklos praktika, jei teisės aktų nustatyta tvarka specialistui ji yra privaloma, kopiją; 5.5.4. asmens medicininės knygelės (forma 048/a), privalomojo sveikatos patikrinimo pažymos (forma 047/a)
ar kito dokumento apie specialisto sveikatos būklę kopiją; 5.5.5. charakteristiką, pasirašytą įstaigos, kurioje įvyko tiriamas atvejis, vadovo; 5.5.6. darbo stažą pagal specialybę patvirtinantį dokumentą; 5.5.7. paaiškinimus dėl tiriamo atvejo raštu arba raštišką atsisakymą teikti paaiškinimus.“
6 punktas – „Viena iš institucijų, nurodytų šios tvarkos 4 punkte, teikdama raštu reikalavimą įvertinti specialisto profesinę kompetenciją, vadovaudamasi tvarkos 1.2 punktu, kartu su reikalavimu privalo pateikti dokumentus, nurodytus šios tvarkos 5.1.2, 5.5 punktuose.“
9 punktas – „Šios tvarkos 4 punkte nurodytos institucijos raštu teikia reikalavimą sveikatos apsaugos ministrui dėl sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo ir 5 arba 6 punkte nurodytus dokumentus, kurie registruojami Sveikatos apsaugos ministerijos kanceliarijoje.“
10 punktas – „Sveikatos apsaugos ministras, gavęs reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją, paveda Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriui įvertinti, ar reikalavimas ir kartu pateikiami dokumentai atitinka 4 ir 5 arba
6 punkte nurodytus reikalavimus, ir pateikti atitinkamą teikimą ministrui: 10.1. jeigu dokumentai neatitinka šios tvarkos 4 ir 5 arba 6 punktuose nurodytų reikalavimų, parengiamas informacinis raštas reikalavimą pateikusiai institucijai apie trūkumus ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, reikalavimas patikrinti specialisto profesinę kompetenciją laikomas nepriimtu ir nenagrinėjamas; 10.2. jeigu pateikti dokumentai atitinka šios tvarkos 4 ir 5 punktuose nurodytus reikalavimus, sveikatos apsaugos ministras įsakymu sudaro komisiją ir paveda jai per dvidešimt darbo dienų: 10.2.1. išnagrinėti ir padaryti išvadą, ar asmens profesinė kompetencija (teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai) atitinka įgytos ir / ar licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimus; [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika
8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau vadinama ir – Konstitucinis Teismas) savo 2001-07-12 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, jog:
„[...]. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). [...].
Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. [...].“;
8.2. Konstitucinis Teismas savo 2004-12-13 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, jog:
„[...]. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); [...].“
8.3. Konstitucinis Teismas savo 2013-05-16 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad:
„[...]. Sveikatos priežiūros įstaigų veikla susijusi su vienos svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių įgyvendinimu, todėl ji turi būti valstybės reguliuojama ir prižiūrima. Pagal Konstituciją valstybė privalo ūkinę veiklą šioje srityje reguliuoti taip, kad, nepaneigdama konstitucinių vertybių, kuriomis grindžiamas tautos ūkis, – privačios nuosavybės teisės, asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, – užtikrintų deramą savo konstitucinės funkcijos rūpintis žmonių sveikata vykdymą ir tinkamą prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą ir teisės į sveikatos priežiūrą įgyvendinimą. [...], vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas tinkamai paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, tarp jų – Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodytų valstybinių gydymo įstaigų. Valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę. [...].“

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) praktika
9.1. LVAT 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“;
9.2. LVAT 2015-12-21 sprendime (administracinė byla Nr. 3-66-3-00044-2014-3), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Tokioje visai visuomenei ir kiekvienam asmeniui itin svarbioje srityje, kaip sveikatos priežiūra, teisinio reguliavimo, teisinės technikos trūkumai vertintini, kaip esminis teisėkūros reikalavimų paneigimas. Sveikatos apsaugos ministerija, priimdama teisės aktą, turi rasti būdų, kaip apibrėžti ir tarpusavyje bei su kitais teisės aktais suderinti konkrečias teisinio reguliavimo nuostatas taip, kad inter alia sisteminiu požiūriu jos būtų aiškios ir nuoseklios. Priešingu atveju nebūtų sudaromos prielaidos efektyviai įgyvendinti asmens teisę į tinkamas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat veikti veiksmingai ir aiškiai sveikatos priežiūros sistemai. [...]“;
9.3. LVAT 2013-10-08 sprendime (administracinė byla Nr. A502-940/2013), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Atsakovas, nepriimdamas administracinio sprendimo pažeidė teisės aktų reikalavimus, kuriais viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Minėtų terminų pažeidimas nedaro administracinio sprendimo negaliojančiu ar neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą, tačiau sprendimo nepriėmimo atveju, suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo priimant administracinį sprendimą, [...]. [...]“;
9.4. LVAT 2013-06-13 sprendime (administracinė byla Nr. A502-940/2013), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). [...]. Pagal administracinių teismų praktiką (pvz.: 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009), administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. [...]“;
9.5. LVAT 2007-11-05 sprendime (administracinė byla Nr. A2-955/2007), be kita ko, nurodyta:
„[...]. [...], nusprendus terminą atnaujinti turi būti išdėstomi tokio sprendimo motyvai ir pats sprendimas. [...] sprendime nėra nurodyta, nei kad terminas atnaujintas, nei atnaujinimo motyvų. Vien teisės normos, kuri reglamentuoja praleisto termino atnaujinimą, nurodymas sprendime, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas atnaujintas. [...].“
9.6. LVAT 2008-08-07 nutartyje (administracinė byla Nr. AS146-423/08), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokia institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. [...].“
9.7. LVAT 2011-10-19 nutartyje (administracinė byla Nr. A143-2741/2011), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Kaip pažymėta aukščiau, atsakovas, atlikęs paminėto pareiškėjų skundo patikrinimo procedūrą, galėjo taikyti bankroto administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) [Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių] (17 arba 19 p.) numatytą poveikio priemonę arba jų netaikyti. Kolegija pažymi, kad tai yra atsakovo diskrecija. ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. [...].“
9.8. LVAT 2013-01-31 nutartyje (administracinė byla Nr. A552-241/2013), be kita ko, nurodyta:
„[...] tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti tarnautoją nubausti. Taigi pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir, atitinkamai, tarnybinės nuobaudos paskyrimo.
Piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. [...].“

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktika:
Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-781-330/2017), be kita ko, nurodyta:
„Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, [...], teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės X ir atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. <...> pagal ieškovės X ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl paciento mirties padarytos žalos atlyginimo ir atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priešieškinį dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, [...].“
[...]. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pacientui Y parinktas gydymas, nepriklausomai nuo rezultato, negali būti pripažintas geriausiu ar labiausiai atitinkančiu paciento interesus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės argumentai nepagrindžia apsisprendimo ne iš karto pacientui skirti operacinį gydymą, siekiant pašalinti ventrikuloperitoninio šunto užsikimšimą, o šešias paras pacientą gydyti konservatyviai (medikamentais), nes toks gydymas teigiamų pokyčių nedavė, t. y. pagal įrašus medicininiuose dokumentuose paciento būklė arba nesikeitė, arba blogėjo. [...].
[...] teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog paciento atžvilgiu buvo parinktas nevisiškai jo interesus labiausiai atitinkantis gydymo metodas – ilgą laiką gydyti vien medikamentais, tuoj pat neskiriant operacijos, nors, kaip minėta, specialistai konsultantai pripažino, jog būtų buvę saugiau operacijos neatidėlioti, jog ankstesnė operacija galėjo greičiau pagerinti paciento būklę, jog medikamentai tik iš dalies slopino paciento jaučiamus simptomus. [...]. Teisėjų kolegija pažymi, kad gydytojui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus šioje nutartyje aptartas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovės gydytojai, teikdami Y sveikatos priežiūros paslaugas, nedėjo tam reikalingų maksimalių pastangų, todėl konstatuotini neteisėti atsakovės veiksmai, kurie pasireiškė jos darbuotojų ir netinkamu veikimu, ir neveikimu. Padarius tokią išvadą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog analizuojamu atveju buvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). [...].“

Tyrimo išvados

11. Seimo kontrolierius gavo Pareiškėjos interesams atstovaujančio Advokato (Pareiškėjos atstovo) skundą dėl Ministerijos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Advokato kreipimąsi į Ministeriją dėl sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo.
Dėl skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius kreipėsi į Ministeriją.

12. Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra konstatavęs, jog „Sveikatos priežiūros įstaigų veikla susijusi su vienos svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių įgyvendinimu, todėl ji turi būti valstybės reguliuojama ir prižiūrima“, taip pat, jog „pagal Konstituciją valstybė privalo ūkinę veiklą šioje srityje reguliuoti taip, kad [...] užtikrintų deramą savo konstitucinės funkcijos rūpintis žmonių sveikata vykdymą ir tinkamą prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą ir teisės į sveikatos priežiūrą įgyvendinimą“ (pažymos 8.3 punktas).
Seimo kontrolierius pažymi, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo
3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Atitinkamai, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (SPĮĮ) 52 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, be kita ko, atlieka Ministerija ir Akreditavimo tarnyba, kurios vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. To paties teisės akto 53 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybės institucijų, nurodytų SPĮĮ 52 straipsnyje (įtraukiant ir Akreditavimo tarnybą), vadovai ar jų paskirti pareigūnai turi teisę reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jeigu buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jeigu sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Pažymėtina, kad sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos apsaugos ministro 2002-01-28 įsakymu Nr. 58 yra patvirtinta Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarka (Tvarka; Patikrinimo tvarka), kurios 4.1.1 punkte reglamentuojama, kad reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją turi teisę pateikti įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę atliekančios institucijos, kurioms tokią teisę suteikia SPĮĮ, jeigu jos nustatė, kad specialisto veika sukėlė pavojų arba padarė žalą paciento sveikatai. Vadovaujantis Tvarkos 9 punkte įtvirtintomis nuostatomis, šio teisės akto 4 punkte nurodytos institucijos turi raštu teikti reikalavimą sveikatos apsaugos ministrui dėl sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo ir 5 arba 6 punkte nurodytus dokumentus, kurie registruojami Ministerijos kanceliarijoje. Vadovaujantis Tvarkos 10 punkte įtvirtintomis nuostatomis, sveikatos apsaugos ministras, gavęs reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją, turi pavesti Ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriui įvertinti, ar reikalavimas ir kartu pateikiami dokumentai atitinka Tvarkoje įtvirtintus reikalavimus, ir pateikti atitinkamą teikimą sveikatos apsaugos ministrui (pažymos 7.2.3 punktas).

13. Prieš vertinant Ministerijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), nagrinėjant Pareiškėjos atstovo (Advokato) kreipimąsi į Ministeriją, susijusį su sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimu, visų pirma tikslinga atkreipti dėmesį į toliau nurodytas kitas reikšmingas aplinkybes, nustatytas iš Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktos informacijos (dokumentų).
Ministerija 2018-05-22 gavo (Ministerijos registracijos Nr. 10193) Akreditavimo tarnybos 2018-05-21 kreipimąsi Nr. D2-4689(1.20) dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau vadinama ir – Ligoninė) gydytojo (toliau vadinama ir – Gydytojas) profesinės kompetencijos įvertinimo (pažymos 4.1 ir 6.8 punktai). Atsižvelgiant į 2018-05-21 kreipimąsi Nr. D2-4689(1.20), Ministerija 2018-08-29 raštu Nr. (1.1.20-302)-10-6351 kreipėsi į Akreditavimo tarnybą dėl papildomos informacijos pateikimo, prašydama iki 2018-08-31 informuoti, ar Akreditavimo tarnyba teikė reikalavimą Ligoninės administracijos vadovui ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti Gydytoją nuo einamų pareigų (pažymos 4.2 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierius pažymi, jog Tvarkoje nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį Ministerija, gavusi reikalavimą patikrinti sveikatos priežiūros specialisto profesinę kompetenciją, turi įvertinti šį reikalavimą (kartu su juo pateiktus dokumentus), tačiau, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, tai turi būti atliekama vengiant nepagrįsto delsimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Ministerija dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo į Akreditavimo tarnybą kreipėsi tik praėjus daugiau negu 3 mėnesiams nuo pirmiau minėto 2018-05-21 kreipimosi Nr. D2-4689(1.20) Ministerijoje gavimo (2018-05-22), todėl tokie Ministerijos veiksmai (neveikimas) vertintini kritiškai gero administravimo, atsakingo valdymo principų prasme (pažymos 9.1 punktas). Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba savo 2018-08-31 raštu Nr. D2-7840-(1.20.) pateikė Ministerijai atsakymą į 2018-08-29 kreipimąsi Nr. (1.1.20-302)-10-6351, kuriame, be kita ko, akcentavo, kad dėl Gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimo į Ministeriją kreipėsi tik įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartį civilinėje byloje Nr. <...>, kurioje pažymėta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog konstatuotini neteisėti Ligoninės veiksmai bei pacientui padarytos žalos faktas. Akreditavimo tarnyba 2018-08-31 atsakyme Nr. D2 7840-(1.20.) taip pat akcentavo, jog tarp Tvarkoje nurodytų dokumentų, „[...] pateiktinų kreipiantis dėl gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimo, nėra nurodyta, jog reikia pateikti informaciją, ar buvo taikytos [SPĮĮ] 53 str. 1 dalies 5 punkto ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos“, todėl, Akreditavimo tarnybos įsitikinimu, „[...] nėra jokio pagrindo reikalauti tokios informacijos [...]“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Akreditavimo tarnyba pakartotinai prašė Ministerijos organizuoti Gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimą (pažymos 4.3.3 punktas). Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose Ministerija nurodė, jog Akreditavimo tarnybos 2018-08-31 raštą Nr. D2-7840-(1.20.) gavo, tačiau jame „nebuvo reikalaujama atsakymo, todėl jis nebuvo kontroliuojamas ir atsakymas į jį nebuvo teiktas“ (pažymos 6.11 punktas). Šiame kontekste Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigia Ministerija, Akreditavimo tarnyba 2018-08-31 rašte Nr. D2-7840-(1.20.) suformulavo konkretų pakartotinį prašymą – organizuoti Gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimą (pažymos 4.3.3 punktas), taigi pirmiau minėta Ministerijos pozicija yra kritikuotina. Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktų dokumentų nenustatyta, kad Ministerija pagal kompetenciją būtų ėmusis veiksmų Akreditavimo tarnybos 2018-08-31 kreipimesi suformuluotam prašymui išnagrinėti ir atsakymui pateikti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Ministerijos pareigūnų veiksmuose įžvelgtina biurokratizmo (vilkinimo) požymių (pažymos 7.1.2 punktas), sietinų su atsakingo valdymo, gero administravimo principų pažeidimu, ir kad nagrinėjamu atveju Ministerija neužtikrino (neužtikrina) tinkamo tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sprendžiant su Gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimu susijusius klausimus. Taigi, Ministerijai teiktina rekomendacija.

14. Tyrimo metu nustatyta, kad Ministerija 2018-10-04 gavo Pareiškėjos atstovo (Advokato) 2018-10-04 kreipimąsi Nr. SD-347, kuriuo buvo prašoma: „užtikrinti, kad [Ministerija] vykdytų [Tvarkos] nuostatas, nedelsiant atliktų [Gydytojo] [...] profesinės kompetencijos patikrinimą ir pateiktų [...] patikrinimo nagrinėjimo rezultatus [...]“ (pažymos 4.4 punktas). Atsižvelgiant į tai, Ministerija 2019-02-18 raštu Nr. (10.4.1-11)-10-1187 pateikė Advokatui atsakymą į 2018-10-04 kreipimąsi, kuriuo Gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimą iš esmės atsisakyta atlikti dėl to, kad, teikdama reikalavimą dėl profesinės kompetencijos patikrinimo, Akreditavimo tarnyba prieš tai iš Ligoninės administracijos vadovo nepareikalavo nušalinti Gydytoją nuo einamų pareigų, ir kad Vilniaus apygardos teismas (vėliau – ir Lietuvos apeliacinis teismas), nagrinėdamas Pareiškėjos ieškinį Ligoninei dėl jos sūnui padarytos žalos atlyginimo, byloje klausimo dėl Gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimo nekėlė (pažymos 6.13 ir 10 punktai).
Tyrimo metu įvertinus Ministerijos pirmiau minėto 2019-02-18 atsakymo turinį, nustatyta, kad jis laikytinas administraciniu sprendimu, kuriame išreikšta Ministerijos valia (nagrinėjamu atveju – Ministerijos sprendimas neatlikti Gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo), taigi jam taikytini individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Remiantis to paties teisės akto 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte reglamentuojamu išsamumo principu, viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Pažymėtina, kad Ministerijos 2018-02-18 atsakymas Nr. (10.4.1-11)-10-1187 laikytinas neišsamiu, jame nėra išdėstytų atsisakymo įvertinti Gydytojo profesinę kompetenciją konkrečių motyvų (teisinio ir faktinio pagrindo), atsakymo apskundimo tvarkos, apsiribojant tik Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (SPĮĮ) ir Patikrinimo tvarkos nuostatų išvardinimu, kas vertintina kritiškai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojamų nuostatų prasme, taip pat išsamumo, gero administravimo principų prasme (pažymos 7.1.4 ir 9.1 punktai). Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į LVAT formuojamą praktiką, kad „vien teisės normos [...] nurodymas sprendime nėra pakankamas pagrindas [...]“ ir kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame [...] sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas“ (pažymos 9.4 ir 9.5 punktai). Taigi, akcentuotina, kad vien tik nuorodos į tam tikro teisės akto straipsnį, punktą pateikimas nelaikytinas tinkamu motyvavimu. Be to, LVAT savo doktrinoje taip pat yra akcentavęs, jog „Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokia institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas“ (pažymos 9.6 punktas).
Seimo kontrolierius tyrimo metu taip pat nustatė, kad Ministerija 2018-02-18 atsakymą
Nr. (10.4.1-11)-10-1187 į Pareiškėjos atstovo (Advokato) 2018-10-04 kreipimąsi pateikė praėjus daugiau negu keturiems mėnesiams po minėto kreipimosi gavimo, nesilaikant Taisyklių 25 punkte įtvirtinto 20 darbo dienų termino. Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (paaiškinimų) nenustatyta, kad Advokato 2018-10-04 kreipimosi nagrinėjimo terminas Ministerijoje būtų buvęs pratęstas, kaip tai reglamentuojama Taisyklių 26 punkte (pažymos 7.2.1 punktas). Taip pat nenustatyta, kad Ministerija būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su kreipimesi nurodytu prašymu. Toks Ministerijos neveikimas laikytinas vilkinimu. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog „[...] viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją“ (pažymos 9.3 punktas). Taigi, darytina išvada, jog Ministerija, 2018-02-18 atsakymą Nr. (10.4.1-11)-10-1187 į Advokato 2018-10-04 kreipimąsi pateikdama praėjus daugiau negu keturiems mėnesiams po minėto kreipimosi gavimo, pažeidė ne tik Taisyklių 25, 26 punktuose įtvirtintas nuostatas, tačiau ir atsakingo valdymo, gero administravimo principus. Tokiuose Ministerijos pareigūnų veiksmuose (neveikime) įžvelgtina biurokratizmo (vilkinimo) požymių (pažymos 7.1.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerijai teiktinos rekomendacijos.
Papildomai atkreiptinas Pareiškėjos (Advokato) dėmesys, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, pacientas (jo atstovas) negali inicijuoti sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo atlikimo. Tvarkoje nurodytas baigtinis sąrašas subjektų, galinčių inicijuoti minėtą procedūrą (pažymos 7.2.3 punktas). Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog Gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimo atlikimo (neatlikimo) faktas Pareiškėjai jokių teisinių pasekmių iš esmės nesukėlė (nesukeltų). Taikant teisės analogiją, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pavyzdžiui, jog teismas yra konstatavęs, kad „[...] atsakovas, atlikęs [...] pareiškėjų skundo patikrinimo procedūrą, galėjo taikyti bankroto administratoriui [...] numatytą poveikio priemonę arba jų netaikyti“, „[...] tai yra atsakovo diskrecija“, o „[...], vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių“, ir kad „asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus“ (pažymos 9.7 ir 9.8 punktai). Vis dėlto pagal gero administravimo principą Pareiškėja (Pareiškėjos atstovas) turi teisę būti informuota apie Gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo (ne)atlikimo faktą ir rezultatus.

15. Apibendrinant, konstatuotina, jog Ministerijos pareigūnų veiksmai, susiję su Advokato kreipimosi dėl Gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimo į Ministeriją nagrinėjimu, laikytini buvę nepakankami, dėl to skundas pripažintinas pagrįstu.

16. Seimo kontrolierius akcentuoja, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio
2 dalyje reglamentuojami pagrindiniai principai, kuriais turi vadovautis teisėkūros subjektai, vienas kurių yra aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, taip pat sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Be to, Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad „įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius“ (pažymos 8.2 punktas), taip pat kad „vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise“ (pažymos 8.1 punktas). LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog „tokioje visai visuomenei ir kiekvienam asmeniui itin svarbioje srityje, kaip sveikatos priežiūra, teisinio reguliavimo, teisinės technikos trūkumai vertintini, kaip esminis teisėkūros reikalavimų paneigimas“, „Sveikatos apsaugos ministerija, priimdama teisės aktą, turi rasti būdų, kaip apibrėžti ir tarpusavyje bei su kitais teisės aktais suderinti konkrečias teisinio reguliavimo nuostatas taip, kad inter alia sisteminiu požiūriu jos būtų aiškios ir nuoseklios“, ir jog „priešingu atveju nebūtų sudaromos prielaidos efektyviai įgyvendinti asmens teisę į tinkamas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat veikti veiksmingai ir aiškiai sveikatos priežiūros sistemai“ (pažymos 9.2 punktas).
Kaip buvo nurodyta pirmiau, Ministerija, gavusi Akreditavimo tarnybos prašymą įvertinti Gydytojo profesinę kompetenciją, nagrinėjamu atveju atsisakė tai atlikti iš esmės dėl to, kad, teikdama reikalavimą dėl profesinės kompetencijos patikrinimo, Akreditavimo tarnyba prieš tai iš Ligoninės administracijos vadovo nepareikalavo nušalinti Gydytoją nuo einamų pareigų (pažymos 6.10 punktas).
Seimo kontrolierius, tyrimo metu įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, susijusį su sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo tvarka, bei Ministerijos pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad nei SPĮĮ, nei Patikrinimo tvarkoje nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintos sąlygos, įpareigojančios SPĮĮ 52 straipsnyje nurodytas valstybės institucijas, kontroliuojančias sveikatos paslaugų teikimą (įtraukiant ir Akreditavimo tarnybą), prieš kreipiantis su reikalavimu į Ministeriją dėl sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo, kreiptis į atsakingo sveikatos priežiūros įstaigos administracijos vadovą dėl specialisto nušalinimo nuo einamų pareigų. Kitaip tariant, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą nėra numatyta, kad Patikrinimo tvarkoje įtvirtintos sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos vertinimo procedūros turi būti (gali būti) pradėtos tik tuo atveju, jeigu esant faktiniam pagrindui valstybės institucijų vadovai ar jų paskirti pareigūnai, naudodamiesi SPĮĮ 53 straipsnio 1 dalies 5 punkte jiems suteikta teise, pareikalauja iš įstaigos administracijos vadovo ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistą ir patikrinti jo profesinę kompetenciją. Be to, Patikrinimo tvarkoje yra reglamentuojami dokumentai, kuriuos viena iš institucijų, teikdama raštu reikalavimą Ministerijai įvertinti specialisto profesinę kompetenciją, turi pateikti kartu su minėtu reikalavimu, tačiau tarp šių dokumentų nėra nurodyto dokumento (sąlygos), patvirtinančio atsakingo sveikatos priežiūros pareigūno nušalinimo nuo einamų pareigų faktą, kaip būtino pateikti kartu su minėtu reikalavimu. Taip pat pažymėtina, kad nei SPĮĮ, nei Patikrinimo tvarkoje, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinto konkretaus termino, per kiek laiko turi būti inicijuotas ir atliktas atsakingo specialisto sveikatos priežiūros profesinės kompetencijos patikrinimas, taip pat neaišku, ar toks reikalavimas įstaigos administracijos vadovui dėl atsakingo sveikatos priežiūros specialisto nušalinimo nuo pareigų turi būti pateikiamas prieš kreipiantis į Ministeriją dėl specialisto profesinės kompetencijos vertinimo atlikimo ar šį reikalavimą galima pateikti ir vėliau, t. y., po to, kai kreiptasi į Ministeriją.
Seimo kontrolierius taip pat atkreipia dėmesį, kad SPĮĮ 52 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vieni iš teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinės kontrolės subjektų yra įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro paskirti pareigūnai. Seimo kontrolieriaus turimomis žiniomis, sveikatos apsaugos ministras 2014-04-25 įsakymu Nr. V-508 buvo paskyręs konkrečius pareigūnus atlikti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę pagal atskirą sveikatos apsaugos ministro pavedimą, tačiau šis įsakymas sveikatos apsaugos ministro 2016-04-05 įsakymu Nr. V-448 buvo panaikintas, ir šiuo metu Ministerijoje nėra paskirtų konkrečių pareigūnų, pagal kompetenciją vykdančių sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę. Taigi, darytina išvada, jog Ministerija negali tinkamai įgyvendinti SPĮĮ nuostatų bei funkcijų, susijusių su sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimu.
Apibendrinant darytina išvada, kad teisinis reglamentavimas, susijęs su sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo tvarka ir terminais, nėra aiškus ir tikslus. Atsižvelgiant į tai bei atkreipiant dėmesį, kad vienas iš svarbiausių Ministerijos veiklos tikslų yra formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ir kad Ministerijos kompetencijai priskirta rengti asmens sveikatos priežiūros srities Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus (pažymos 7.2.2 punktas), Ministerijai teiktina rekomendacija.


SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X, atstovaujamos advokato A, skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant X atstovo kreipimąsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, susijusį su sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui rekomenduoja:
18.1. imtis priemonių Sveikatos apsaugos ministerijos tinkamam tarpinstituciniam bendradarbiavimui su kitomis valdžios institucijomis (ypač atkreipiant dėmesį į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos) užtikrinti, sprendžiant su sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimu susijusius klausimus;
18.2. imtis priemonių, kad ateityje, Sveikatos apsaugos ministerijai priimant administracinius sprendimus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų;
18.3. imtis priemonių, kad ateityje, Sveikatos apsaugos ministerijai teikiant atsakymus į asmenų prašymus (skundus), būtų atsakoma pagal kreipimųsi turinį ir laikomasi teisės aktuose nustatytų terminų;
18.4. imtis priemonių tobulinti sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo srities teisinį reglamentavimą, tikslinant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinės kontrolės subjektų sąrašą, tikslinant kreipimosi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl sveikatos priežiūros specialisto profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką (ypač atkreipiant dėmesį į tai, kokiais atvejais sveikatos priežiūros įstaigos administracijos vadovui turi būti pateiktas reikalavimas nušalinti atsakingą sveikatos priežiūros specialistą nuo einamų pareigų) ir terminus (ypač atkreipiant dėmesį į tai, per kiek laiko turi būti inicijuotas ir atliktas atsakingo specialisto sveikatos priežiūros profesinės kompetencijos patikrinimas).

Apie pažymoje nurodytų rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Seimo kontrolierių iki 2019-12-30.


Seimo kontrolierius Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2018/1-1389
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį